EV įkrovimo pikas gali 300 proc. viršyti galios ribą

Ulteh redakcija 2026-08-14 08:50 3 min. skaitymo

Mėlyno elektromobilio įkrovimo lizdas su prijungtu laidu ir matomu įspėjamuoju lipduku.

Iki 2035 metų nekontroliuojamas elektromobilių įkrovimas kai kuriuose viešbučiuose ir prekybos objektuose gali sukelti pikus, 200–300 proc. viršijančius pastatui nustatytą elektros galios ribą. „Schneider Electric Research Institute“ tyrimas siūlo kitą kelią: turimą galią realiuoju laiku paskirstyti tarp pastato ir įkrovimo stotelių, užuot iš karto stiprinus elektros tinklus.

Tokia sistema įkrovimo intensyvumą sumažintų didžiausio vartojimo valandomis ir padidintų, kai pastato poreikis bei elektros kaina mažesni. Komercinių pastatų valdytojams tai reikštų galimybę įrengti daugiau prieigų nekeičiant transformatorių ar nedidinant elektros įvado galios, jeigu konkretaus objekto techninės sąlygos atitinka valdymo sistemos galimybes.

Parengė „Ulteh“ redakcija pagal BNS pateiktą informaciją.

65 scenarijai parodė vienodą rezultatą

Tyrimas apėmė 13 pasaulio regionų ir 65 elektromobilių plėtros scenarijus. Buvo modeliuojami biurai, ligoninės, mokyklos, viešbučiai bei mažmeninės prekybos objektai Indijoje, Kanadoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Italijoje, Norvegijoje, Australijoje ir kitose rinkose.

Vertinta ne vien momentinė elektros tinklo apkrova. Tyrėjai taip pat nagrinėjo energijos sąnaudas, CO2 emisijas, investicijų atsiperkamumą ir vairuotojų patirtį, keičiantis elektromobilių skaičiui bei jų naudotojų elgsenai.

Išmanusis įkrovimo valdymas visuose 65 modeliuotuose scenarijuose neleido viršyti pastatų turimos galios. Pagal tyrimo rezultatus tam nereikėjo keisti transformatorių, stiprinti linijų ar sudaryti vairuotojų eilių.

Šis 100 proc. rodiklis apibūdina tik tyrime nagrinėtus modelius. Jis neįrodo, kad kiekviename realiame pastate bus pasiektas toks pats rezultatas: poveikis priklausys nuo objekto galios, stotelių skaičiaus, automobilių stovėjimo trukmės ir vartojimo profilio. Lietuvos objektai į atskirą tyrimo regioną nebuvo išskirti.

Valdiklis paskirsto galią ten, kur jos tuo metu reikia

Išmaniojo įkrovimo pagrindas yra dinaminis apkrovos balansavimas. Sistema stebi bendrą pastato elektros suvartojimą ir pagal likusią galią reguliuoja atskirų stotelių darbą. Automobiliams nereikia visą stovėjimo laiką tiekti didžiausios galios, jeigu numatytą energijos kiekį galima perduoti iki jų išvykimo.

EV įkrovimo pikas gali 300 proc. viršyti galios ribą

„Schneider Electric Lietuva“ produktų vadovo Arnoldo Minelgos teigimu, valdymo sistema gali prisitaikyti prie objekto specifikos ir suplanuoti įkrovimą taip, kad automobilis būtų paruoštas reikiamu metu, tačiau pastato galios riba nebūtų peržengta.

Komerciniuose objektuose įkrovimo stotelės gali būti susietos su energijos valdymo sprendimais ir pastato valdymo sistema BMS. Šaltinyje nurodomas „EV Charging Expert“ valdiklis leidžia sudaryti iki 20 dinaminio balansavimo zonų ir į vieną tinklą sujungti iki 250 stotelių. Minimi ir gamintojo „Schneider Charge Pro“ bei „EVlink Pro AC“ įrenginiai, todėl tyrimo išvadas vertinant investiciniams sprendimams reikėtų atsižvelgti ir į jų komercinį šaltinį.

Didžiausią poveikį pajustų intensyviai naudojami pastatai

Galios valdymas aktualiausias vietose, kur daug elektromobilių prijungiama panašiu metu: verslo centruose prasidėjus darbo dienai, viešbučiuose atvykus svečiams, prekybos centruose ar didelėse automobilių aikštelėse. Ligoninėms ir kitoms visuomeninėms įstaigoms papildoma apkrova turi būti derinama su pagrindinių pastato sistemų vartojimu.

Praktinis sprendimas prasideda nuo objekto vartojimo profilio: kiek galios jau sunaudoja pastatas, kada susidaro pikai ir kiek laiko automobiliai paprastai stovi. Tyrime nepateikiama universali įrengimo kaina ar konkreti sutaupoma suma, todėl pastato valdytojas negali vien iš bendrų rezultatų nustatyti savo investicijos atsipirkimo.

Panašus principas gali būti taikomas ir gyvenamuosiuose pastatuose. Namų įkrovimo įranga gali mažinti automobiliui skiriamą galią, kai vienu metu daug elektros naudoja buitiniai prietaisai, o įkrovimo laiką galima derinti su mažesne elektros kaina ar saulės elektrinės gamyba.

Beveik 200 mlrd. eurų skaičius apima visą ekosistemą

Šaltinyje teigiama, kad Europos elektromobilių plėtrai ir tinklų pajėgumui didinti gali prireikti dešimčių milijardų eurų. Taip pat cituojami „E-Mobility Europe“ duomenys, pagal kuriuos bendra elektromobilių ekosistemos transformacija siekia beveik 200 mlrd. eurų.

Šių sumų negalima tiesiogiai laikyti galimais išmaniojo įkrovimo sutaupymais: beveik 200 mlrd. eurų rodiklis apima platesnę ekosistemos pertvarką, o tyrimas nenurodo, kokią jos dalį pašalintų apkrovos balansavimas. Jo patvirtintas rezultatas siauresnis – visuose nagrinėtuose scenarijuose įkrovimo paklausa buvo suvaldyta neviršijant jau turėtos pastatų elektros galios.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio pėdsakas

Publikacija parengta pagal BNS perduotą gamintojo tyrimo medžiagą, atskiriant modelių rezultatus nuo platesnių rinkos įverčių.

Patikros

Patikrinta, kad tyrimas apėmė 13 regionų ir 65 scenarijus.
100 proc. rezultatas priskirtas tik modeliuotiems scenarijams, o ne visiems pastatams.
Beveik 200 mlrd. eurų įvertis neįvardytas kaip galimas išmaniojo įkrovimo sutaupymas.
Pažymėta, kad tyrimo rengėjas ir cituojamų sprendimų tiekėjas yra „Schneider Electric“.

BNS Tikrinti platesnį kontekstą