Kodėl į Lietuvos oro erdvę įskrenda pasiklydę dronai?
Į Lietuvos oro erdvę patekę neidentifikuoti bepiločiai ne visada reiškia tiksliai suplanuotą operaciją. KTU aviacijos inžinerijos ekspertas Saulius Japertas aiškina, kad dalis tokių aparatų gali nukrypti dėl pigios navigacijos, elektroninės kovos poveikio ir vėjo.
Rugsėjo 15 d. Lietuvos oro erdvę pažeidęs ir vėliau sunaikintas dronas dar kartą iškėlė klausimą, kaip tokie objektai gali nepastebėti sienos, prarasti ryšį su palydovais ir atsidurti už šimtų kilometrų nuo numatyto maršruto.
Pigūs dronai kuriami ne tik tiksliam smūgiui
Konfliktuose vis dažniau naudojami masinės gamybos bepiločiai, kurių konstrukcijoje taupoma beveik visur – nuo korpuso medžiagų iki jutiklių. „Gerbera“ ir „Parodija“ tipo aparatai gaminami iš spaudžiamo putplasčio, faneros bei kai kurių kompozitinių detalių, o jų varikliai primena nedidelių mopedų ar žoliapjovių variklius.
Tokie dronai gali būti naudojami kaip apgaulingi taikiniai, kad oro gynyba aptiktų daugiau objektų ir eikvotų brangias raketas. Kai kuriuose variantuose montuojamos kameros ar koviniai užtaisai, tačiau pagrindinis jų bruožas – maža savikaina.
Kai palydovinis ryšys nutraukiamas
Drono maršrutą paprastai palaiko dvi viena kitą papildančios sistemos. GNSS, dažnai vadinama GPS, leidžia gauti koordinates iš palydovų, o inercinė navigacija remiasi akcelerometrais ir giroskopais, kurie fiksuoja aparato judėjimą bei posūkius.
Elektroninės kovos priemonės gali veikti dviem būdais. Slopinimas, arba „jamming“, užgožia silpną palydovų signalą radijo triukšmu. Tokiu atveju autopilotas pereina prie inercinės navigacijos ir kurį laiką skrenda ankstesne kryptimi.
Problema atsiranda dėl jutiklių paklaidos, vadinamojo dreifo. Ji laikui bėgant kaupiasi, o inercinė sistema nemato šoninio vėjo. Todėl aparatas gali skristi stabiliai, tačiau žemės paviršiaus atžvilgiu palaipsniui nukrypti nuo kurso.
Klastojimo signalas gali pakeisti drono kursą
Pavojingesnis metodas yra navigacijos klastojimas, arba „spoofing“. Elektroninės kovos stotis siunčia netikrus palydovų signalus ir įtikina drono imtuvą, kad jis yra kitoje vietoje.
Autopilotas į tariamą paklaidą reaguoja logiškai – apskaičiuoja korekciją ir pasuka aparatą. Išskridęs iš klastojimo zonos dronas gali nebeatkurti ankstesnio GPS ryšio, todėl toliau skrenda tik pagal inercinę sistemą. Net 20 laipsnių kurso nuokrypis per 500 kilometrų gali aparatą nunešti daugiau kaip 170 kilometrų į šoną.
Dėl skirtingų antenų padėčių, jutiklių paklaidų ir skrydžio valdiklių būsenų vienoje grupėje esantys dronai nebūtinai reaguoja vienodai. Vieni išlaiko ankstesnį kursą, kiti pereina į saugų režimą, o dalis pasuka kita kryptimi.
Kodėl droną sunku atskirti nuo paukščių
Mažame aukštyje skrendantis putplasčio aparatas radaro ekrane gali būti panašus į paukščių būrį. Abu objektai juda panašiu greičiu, o jų radaro atspindys gali būti nedidelis. Padidinus jautrumą, ekranuose atsiranda daug klaidingų taikinių, o sumažinus – kyla rizika nepastebėti tikro bepiločio.
Pažangesni C-UAS radarai analizuoja mikro-Doplerio efektą – ne tik bendrą objekto judėjimą, bet ir jo judančių dalių sukuriamą signalą. Paukščio sparnų mostai sudaro lėtesnį spektrinį pėdsaką, o drono sraigtas – aukšto dažnio, pasikartojančias harmonikas. Šį skirtumą gali įvertinti radarų procesoriai ir mašininio mokymosi sistemos.
Rizika kyla ir dėl nevaldomo skrydžio
Pasak Sauliaus Japerto, pasiklydę bepiločiai gali tapti atsitiktiniais taikiniais ne tik kaimyninių valstybių, bet ir juos paleidusių pajėgų oro gynybai. Kaliningrado srityje naudojamas intensyvus GNSS slopinimas ir klastojimas gali dar labiau apsunkinti drono bandymus grįžti į pradinį maršrutą.
Todėl neidentifikuoto objekto pasirodymas Lietuvos oro erdvėje savaime neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie jo paskirtį. Techninis gedimas, vėjas, palydovinio ryšio praradimas ir elektroninės kovos poveikis gali kartu paversti droną nevaldomu aparatu, kuris skrenda tiesiai, kol baigiasi degalai arba jo kelią sustabdo žemės paviršius.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Tekstas parengtas remiantis BNS publikuotu Sauliaus Japerto paaiškinimu apie bepiločių navigaciją ir elektroninę kovą.
- Patikrinta, kad rugsėjo 15 d. minima Lietuvos oro erdvės pažeidimo aplinkybė yra pateikta...
- Atskirti GNSS, inercinės navigacijos, slopinimo ir klastojimo principai.
- Išlaikyti šaltinyje pateikti skaičiai apie 20 laipsnių nuokrypį ir 500 kilometrų atstumą.
- Techninės išvados priskirtos KTU aviacijos inžinerijos ekspertui Sauliui Japertui.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-23 08:06
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai