Autonominis vairavimas Lietuvoje: kada vairas lieka jūsų rankose?

Viešųjų paslaugų redakcija 2026-09-29 08:17 3 min. skaitymo

Vidutinio amžiaus vyras su tamsiu kostiumu kalba į mikrofoną šviesiai mėlyname renginio fone.

Lietuvoje jau leidžiama naudoti „Tesla Full Self-Driving (Supervised)“, tačiau žodis „Supervised“ reiškia priežiūrą: vairuotojas turi stebėti eismą ir būti pasirengęs perimti valdymą. Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Mindaugo Vilkicko vertinimu, gebėjimas įveikti dalį kelionės savaime dar nereiškia, kad automobiliui galima patikėti bet kokią miesto gatvę ar oro sąlygas.

Praktiškai tai svarbu dar prieš įjungiant sistemą. Jei žmogui gali tekti bet kurią akimirką reaguoti, kelionės metu jis lieka vairuotojo vaidmenyje, o ne tampa keleiviu. M. Vilkickas pabrėžia, kad jo pateikiamas atsakomybės vertinimas nėra teisinė išvada.

Mieste neužtenka atpažinti kelio ženklą

Autonominė sistema turi vienu metu nustatyti automobilio padėtį, pastebėti kliūtis ir įvertinti, kaip gali pasielgti kiti eismo dalyviai. Mieste aplinka nuolat keičiasi: pėsčiasis gali žengti į gatvę, dviratininkas pakeisti kryptį, o priešais važiuojanti transporto priemonė užstoti ženklą. Pasak M. Vilkicko, šių situacijų neįmanoma iš anksto apibrėžti taip tiksliai, kaip uždaros teritorijos maršruto.

Sunkumų kelia ir tai, ką sistema mato. Nublukęs ženklinimas, sniegas, ryški saulė ar šešėlis gali apsunkinti aplinkos įvertinimą. Vien aptikti objektą nepakanka: sprendimą reikia priimti laiku, nes net nedideli vėlavimai skirtingose sistemos veikimo grandyse gali susidėti. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad gatvėje kartais pakanka mažo atstumo pokyčio, jog automobilis kliudytų kitą eismo dalyvį.

Lietuvos žiema keičia ir matomumą, ir sukibimą

Lietuvoje autonominiam vairavimui tenka veikti skirtingais metų laikais. Sniegas ar purvas gali uždengti kelio ženklinimą, žibintus bei automobilio jutiklius. Per pūgą gali būti sunku atskirti važiuojamąją dalį nuo kelkraščio, o per lijundrą jutiklių paviršiai gali apledėti. Tai M. Vilkickas įvardija kaip klausimus, kuriuos būtina išspręsti vertinant sistemos veikimą vietos sąlygomis.

Orai veikia ne vien jutiklius. Slidžiame ar provėžuotame kelyje vienu metu gali pasitaikyti sniego, ledo ir atviro asfalto ruožų. Ekspertas kelia ir eismo srauto klausimą: jei tokiomis sąlygomis autonominis automobilis saugumo sumetimais turėtų važiuoti gerokai lėčiau, jo judėjimas paveiktų ir iš paskos važiuojančius automobilius. Koks greitis būtų tinkamas konkrečiomis sąlygomis, pateiktame komentare nenustatoma.

Autonominis vairavimas Lietuvoje: kada vairas lieka jūsų rankose?

Kodėl sandėlyje veikianti autonomija dar neįrodo pasirengimo gatvei

Autonominės transporto priemonės jau naudojamos sandėliuose, terminaluose, gamyklose ir logistikos centruose. Ten galima iš anksto apibrėžti jų maršrutus bei užduotis ir sumažinti netikėtų kliūčių skaičių. Panašus principas taikomas ir kai kuriai laukuose dirbančiai technikai: svarbu, kad ji savarankiškai atliktų numatytą darbą nustatytoje teritorijoje.

Miesto gatvėje sąlygų taip apriboti nepavyksta. Todėl sėkmingas veikimas uždaroje teritorijoje neatsako į klausimą, kaip automobilis reaguos į nenuspėjamą pėsčiųjų, dviratininkų ir vairuotojų elgesį. M. Vilkicko vertinimu, visiškai savarankišku būtų galima vadinti automobilį, kuris visą kelionę įveiktų be žmogaus įsikišimo. Jo žiniomis, tokio lygio autonominis vairavimas Lietuvoje šiuo metu nėra įteisintas.

Prižiūrima sistema nepaverčia vairuotojo keleiviu

Jei sistema valdo automobilį, bet žmogus privalo ją prižiūrėti ir prireikus perimti valdymą, tai nėra visiška autonomija, aiškina KTU lektorius. Jo supratimu, tokių sistemų naudojimas nepanaikina vairuotojui nustatytų pareigų: prie vairo esantis žmogus turi atitikti reikalavimus vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę ir būti pasirengęs veikti.

M. Vilkickas nurodo nesąs teisės specialistas, todėl jo komentaras neturėtų būti laikomas konkrečios sistemos teisinio statuso išaiškinimu. Skaitytojui aiški praktinė riba yra pati priežiūros sąlyga: kol sistema reikalauja, kad žmogus stebėtų kelią ir galėtų perimti vairą, kelionė nėra vykdoma be vairuotojo.

Parengė „Ulteh“ redakcija pagal BNS paskelbtą KTU lektoriaus Mindaugo Vilkicko komentarą.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir ribos

Straipsnyje atskirtas BNS tekste nurodytas prižiūrimos sistemos naudojimas nuo eksperto vertinimų apie jos ribas ir vairuotojo pareigas.

Patikros

Sistemos „Tesla Full Self-Driving (Supervised)“ naudojimas Lietuvoje nurodytas pateiktame...
Miesto eismo ir žiemos sąlygų iššūkiai priskirti M. Vilkicko vertinimui.
Eksperto pasisakymas apie vairuotojo pareigas nepateiktas kaip teisinė išvada.

BNS Ieškoti nepriklausomo konteksto