Socialinė apsauga Lietuvoje: kas keičiasi vaikams ir smurto aukoms: ką svarbu žinoti

NR Naujienų redakcija 2026-09-17 08:03 2 min. skaitymo

Pastarąjį pusmetį socialinės apsaugos sistemoje įgyvendinti esminiai pokyčiai, kurie tiesiogiai keičia be tėvų globos likusių vaikų bei smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų kasdienybę. Valstybės kontrolės ataskaitoje pažymima, kad sisteminis audito rekomendacijų įgyvendinimas leido sukurti kompleksiškesnius pagalbos mechanizmus, kurie nėra tik formalūs administraciniai pakeitimai.

Vaikų globa: prioritetas – šeimos aplinka

Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad tėvų globos netekę vaikai augtų saugioje šeimos aplinkoje, o ne institucijose – pasiekė apčiuopiamų rezultatų. 2025 metais šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis išaugo iki 82,8 proc., palyginus su 77 proc. 2021 metais. Šį pokytį lėmė atnaujintas paslaugų paketas globėjams, budintiems globotojams bei įtėviams.

Svarbus pokytis įvyko ir šeimynų veikloje: padidintas dalyvių išlaikymo pajamų dydis, o šeimynoms, globojančioms daugiau nei šešis vaikus, leista turėti tris dalyvius vietoj dviejų. Taip pat įteisinta nauja globos forma – nuolatiniai globotojai, nesiejami giminystės ryšiais. Šios priemonės paskatino visuomenę drąsiau priimti vyresnio amžiaus vaikus, turinčius negalią ar sveikatos problemų – tokių vaikų, augančių šeimoje, dalis per ketverius metus išaugo nuo 67,8 proc. iki 72 proc.

Prieinamesnė pagalba smurto aukoms

Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje pasiektas didžiausias proveržis – specializuotą pagalbą gaunančių asmenų skaičius išaugo keturis kartus. Jei 2022 metais pagalbą gavo 22 proc. policijai pranešusių asmenų, tai 2025 metais šis rodiklis pasiekė 82 proc. Pasiekiamumą pagerino kelios priemonės:

• Informuotumas: Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) žinomumas išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 12 proc. iki 28 proc. Papildomos informacinės kampanijos padeda gyventojams geriau atpažinti smurto formas.
• Duomenų mainai: Pakeisti teisės aktai, leidžiantys institucijoms operatyviau keistis duomenimis, kad nukentėjęs asmuo gautų visą reikiamą pagalbą vienoje vietoje.
• Specialistų konsultacijos: Penkis kartus išaugo kontaktiniu būdu suteiktų teisinių konsultacijų skaičius, o psichologo konsultacijas gyvai gaunančių asmenų dalis padidėjo iki 40 proc.

Svarbūs faktai apie stebėseną

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad šie pokyčiai yra nuoseklaus valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimo rezultatas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena vykdoma nuolat, o audituojamos institucijos privalo užtikrinti paslaugų tęstinumą.

Gyventojai, norintys susipažinti su detaliais rekomendacijų įgyvendinimo rezultatais, gali tai padaryti viešai prieinamoje Valstybės kontrolės duomenų bazėje. Ataskaitos Seimui teikiamos du kartus per metus – kovą ir rugsėjį. Taip pat aktualią informaciją apie viešojo sektoriaus pokyčius ir kylančias rizikas galima stebėti Valstybės kontrolės įrankyje „Viešojo sektoriaus apžvalga“.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį Pranešti Dalintis

Šaltinis ir patikra Redakcinė patikra

Informacija parengta remiantis 2026 m. rudens Valstybės kontrolės ataskaita.

Patikros

• Duomenys sutikrinti su oficialia Valstybės kontrolės ataskaita
• Patvirtintas statistinis pokytis vaikų globos ir smurto pagalbos srityse
• Remtasi oficialiais 2021–2025 m. audito stebėsenos duomenimis

Valstybės kontrolė Valstybės kontrolės ataskaitos

Šaltinis

Valstybės kontrolė

Aprėptis

Lietuva

Atnaujinta

2026-09-17 08:03

Pranešti

Straipsnio kontekstasAsmenys ir temos1

Irena Segalovičienė

Dalintis: