Šiauliuose po grybų mirė žmogus: toksikologės įspėjimas

Besišypsanti vidutinio amžiaus šviesiaplaukė moteris gydytoja, vilkinti baltą chalatą ir violetinį medicininį drabužį.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydyti du žvynabudėlių suvalgę žmonės. Vienas pacientas mirė, kitam, nors kepenų veikla atsistatė, liko inkstų nepakankamumas. Apie šiuos atvejus papasakojusi ligoninės gydytoja toksikologė Laima Griciūtė grybautojams pataria: jei dėl grybo kyla bent menkiausia abejonė, jo neimti.

Ligoninės pateiktame pasakojime tiksli apsinuodijimų data nenurodyta. Anot gydytojos, pacientai į ligoninę pateko besibaigiant grybų sezonui. Jos teigimu, pastaraisiais metais Nefrologijos-toksikologijos skyriuje grybais apsinuodijusių pacientų beveik nepasitaikydavo.

Du apsinuodijimai žvynabudėlėmis

Vieno paciento būklė buvo kritiškai sunki. Iš Respublikinės Šiaulių ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus jis buvo pervežtas į Kauno klinikų Intensyviosios terapijos skyrių, tačiau neišgyveno. Kitas žmogus, gydytojos pateiktais duomenimis, buvo gydomas Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriuje. Jo kepenys po nuodų sukelto pažeidimo atsistatė, bet inkstų nepakankamumas išliko.

Laima Griciūtė aiškina, kad žvynabudėlėse yra amatoksinų. Šie nuodai neišnyksta grybus verdant ar kepant: jie gali pasklisti skystyje ir patekti ant kartu ruošiamų grybų. Taigi klaidingai atpažintas grybas gali padaryti nesaugų ne vien tą kąsnį, kuriame jis atsidūrė, bet ir kartu ruoštą patiekalą. Pasak toksikologės, tikėtis, kad nuodingas grybas taps saugus jį išvirus, negalima.

Rinkti tik gerai pažįstamus grybus

Pasak toksikologės, žmonės dažniausiai apsinuodija supainioję nuodingus grybus su valgomais arba netinkamai paruošę kai kurias valgomų ar sąlygiškai valgomų grybų rūšis. Panašūs grybai gali suklaidinti ir patyrusį grybautoją, todėl gydytoja ragina rinkti tik tuos, kuriuos žmogus tikrai pažįsta.

Vienas matomas požymis nėra patikimas būdas nuspręsti, ar grybas saugus. Gydytoja taip pat siūlo kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose ar dirbtinio intelekto įrankiuose pateikiamus atpažinimo patarimus. Praktinė jos taisyklė taikoma dar miške: neaiškaus grybo nedėti į krepšį. Abejojant nereikėtų valgyti ir kito žmogaus surinktų grybų. Kai grybas jau pateko į bendrą puodą ar keptuvę, jo išėmimas neišsprendžia gydytojos įvardytos nuodų pasklidimo problemos.

Atsargumo reikia ir su pažįstamais valgomais grybais. Gydytojos teigimu, seni, sugedę ar pernelyg ilgai žali laikyti grybai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Grybai taip pat yra sunkiai virškinamas maistas. Dėl to pilvo negalavimai po jų valgymo savaime neparodo, ar priežastis yra nuodingas grybas; jei savijauta blogėja, priežastį turi įvertinti medikai.

Požymiai gali pasireikšti vėliau

Vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas gali prasidėti netrukus po grybų valgymo, tačiau kai kurių nuodų poveikis išryškėja gerokai vėliau. Laima Griciūtė pabrėžia, kad po dviejų valandų ar vėliau pasirodžiusių apsinuodijimo požymių negalima gydyti vien namuose. Uždelstas simptomų pasireiškimas gali būti susijęs su sunkiu kepenų ar inkstų pažeidimu.

Jei po grybų valgymo prasideda stiprus viduriavimas, vėmimas ar blogėja savijauta, gydytoja ragina kreiptis į medikus. Dėl galimo apsinuodijimo visą parą galima tartis ir su VVKT Apsinuodijimų informacijos skyriumi telefonais +370 5 236 2052 arba 0 687 53378.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Sveikatos redakcija

Sveikatos redakcija

Sveikatos redakcija rengia patikimą informaciją apie fizinę ir emocinę gerovę, prevenciją, mitybą, aktyvų gyvenimą bei kasdienę savijautą. Redakcija tikrina šaltinius, remiasi aktualiais duomenimis ir atsakingai pateikia temas, kurios gali padėti skaitytojams priimti informuotus sprendimus

Daugiau istorijų