Ilgėjant gyvenimui, Lietuvai trūksta aktyvaus senėjimo tikslų
Tarptautinis auditas rodo, kad Lietuvai, Lenkijai ir Izraeliui trūksta veiksmingų priemonių, kurios padėtų norintiems vyresnio amžiaus žmonėms dirbti ir užtikrintų pagalbą vienišumą patiriantiems senjorams. Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad Lietuvoje nėra konkrečių pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų, o vienišumo problemai trūksta rodiklių ir atsakingos institucijos.
Audite „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ dalyvavo devynios valstybės. Jo duomenimis, iki 2050 m. jose tikėtina gyvenimo trukmė turėtų pailgėti maždaug 3–4 metais, o vyresnio amžiaus žmonių santykis su darbingo amžiaus gyventojais augo 2000–2024 m. Tai didina spaudimą sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, pensijų ir socialinės apsaugos sistemoms.
Lietuvoje vyresnių žmonių dalis toliau augs
Valstybės kontrolės duomenimis, 2026 m. pradžioje 28,8 proc. Lietuvos gyventojų buvo 60 metų ir vyresni. Prognozuojama, kad iki 2100 m. ši dalis pasieks 43,5 proc. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžė, kad senėjimo politika turėtų apimti galimybes dirbti, mokytis ir dalyvauti bendruomenės gyvenime, taip pat paslaugas žmonėms, kuriems reikia pagalbos.
2024 m. Lietuvoje dirbo 13,2 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų – beveik tiek pat, kiek EBPO šalių vidurkis (13,7 proc.). Lenkijoje šis rodiklis siekė 6,1 proc., Izraelyje – 21,1 proc. Lietuva leidžia dirbti ir kartu gauti visą senatvės pensiją, tačiau nėra nustačiusi konkretaus vyresnių žmonių užimtumo tikslo. Audito vertinimu, visose trijose šalyse taikomų priemonių nepakanka norinčių ir galinčių tęsti profesinę veiklą galimybėms reikšmingai padidinti.
Daug vienišų senjorų pagalbos neprašo
Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad 34,5 proc. vyresnio amžiaus respondentų per pastaruosius metus bent kartais jautėsi vieniši. Iš vienišumą patyrusių apklaustųjų 87 proc. pagalbos nesikreipė, o 52 proc. nedalyvavo veiklose, galinčiose padėti mažinti vienišumo jausmą.
Auditoriai nustatė, kad Lietuvoje vienišumas nėra išskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, nėra jo matavimo rodiklių ir institucijos, atsakingos už sistemingą vienišų senjorų atpažinimą. Lenkijoje vienišumas taip pat nematuojamas oficialiais rodikliais. Izraelyje, nors jis matuojamas, atpažįstama tik 18 proc. vienišų vyresnio amžiaus žmonių.
Ministerijos įsipareigojo įgyvendinti priemones
Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavo nustatyti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo tikslą, gerinti darbo sąlygas ir numatyti pasirengimo pensijai priemones. Dėl vienišumo siūloma nustatyti jo prevencijos tikslą, rodiklius, atpažinimo kriterijus ir pagalbos priemones.
2026 m. birželį priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas skirtas šios srities koordinavimui ir institucijų atsakomybei aiškiau apibrėžti. Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsipareigojo įgyvendinti priemones užimtumo, savanorystės ir socialinių bei sveikatos stiprinimo paslaugų srityse. Valstybės kontrolės vertinimu, jų poveikis priklausys nuo to, ar priemonės bus įgyvendintos laiku ir pasieks vyresnio amžiaus žmones.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir patikra
Straipsnyje pateikti tarptautinio audito ir Valstybės kontrolės audito duomenys bei rekomendacijos.
- Patikrintos audite nurodytos dalyvavusios valstybės.
- Patikrinti Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio užimtumo rodikliai.
- Patikrinti apklausos apie vienišumą rezultatai.
- Atskirti audito duomenys, rekomendacijos ir ministerijų įsipareigojimai.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-22 08:13
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai