Daliai Lietuvos mokinių rekomenduota pagalba taip ir nesuteikiama

Viešųjų paslaugų redakcija 2026-09-24 08:30 3 min. skaitymo

Mokytoja su moksleiviu dirba prie stalo pamokos metu klasėje.

2026 m. rugsėjo 24 d. | Parengė „Ulteh“ redakcija pagal Seimo pranešimą žiniasklaidai.

Aplankytose mokyklose 56 proc. mokinių nebuvo suteikta visa jiems rekomenduota švietimo pagalba, o 5 proc. jos negavo visai. Šiuos Valstybės kontrolės audito duomenis aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Skaičiai rodo, kad nustatytas pagalbos poreikis dar negarantuoja, jog mokinys ją gaus. Jie apibūdina audito metu aplankytų mokyklų padėtį, todėl jų negalima tiesiogiai taikyti visoms Lietuvos mokykloms.

Specialistų trūkumas riboja pagalbą mokyklose

Lietuvoje specialiųjų ugdymosi poreikių turi apie 58 tūkst. iš 471 tūkst. mokinių, arba 12 proc. Daugiau nei 90 proc. šių mokinių mokosi bendrosiose klasėse, o 1 proc. – specialiosiose mokyklose ar klasėse. Vadinasi, pagalbos prieinamumas bendrojo ugdymo mokyklose aktualus daugumai šios grupės vaikų ir jų šeimų.

Posėdyje pateiktais duomenimis, švietimo pagalbos specialistų trūksta 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, mokinio padėjėjų – 40 proc. Specialistų ir padėjėjų stygius įvardytas kaip vienas didžiausių pagalbos prieinamumo iššūkių.

Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė tarp pagrindinių problemų taip pat įvardijo netolygų finansavimą ir nevienodas vaikų galimybes gauti reikalingą pagalbą. Panašus pagalbos mokiniams klausimas keliamas ir diskusijoje dėl PUPP pokyčių.

Ką audito duomenys pasako apie mokinio gaunamą pagalbą

Mokiniui rekomenduota pagalba gali likti tik iš dalies suteikta arba būti visai neprieinama, nors jos poreikis jau nustatytas. Šeimoms svarbus skirtumas tarp poreikio įvertinimo ir realiai teikiamos pagalbos. Vis dėlto pranešime nenurodyta, kokių konkrečių paslaugų mokiniai negavo ir kiek laiko jų laukė. Todėl šie procentai neleidžia nustatyti atskiro vaiko padėties.

Savivaldybių lėšos vienam mokiniui smarkiai skiriasi

2025 m. švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų: 69 proc. sudarė valstybės, 31 proc. – savivaldybių lėšos. Audito duomenimis, savivaldybių panaudotos lėšos vienam mokiniui svyravo nuo 1 iki 648 eurų. Tai yra savivaldybių išlaidų palyginimas, o ne kiekvienam mokiniui faktiškai suteiktos pagalbos vertė. Vien šis skirtumas neparodo, kokias paslaugas gavo konkrečios savivaldybės vaikai.

Pagalbos kelias gali užtrukti ir iki jos skyrimo. Auditas išryškino užsitęsusį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą: 88–98 proc. pedagoginių psichologinių tarnybų nurodė, kad joms trūksta standartizuotų vertinimo priemonių. Su tėvų nesutikimu vertinti vaiką susidūrė 36 proc. tarnybų. Taip pat nustatyta, kad šalyje nėra gabių vaikų atpažinimo, vertinimo ir pagalbos jiems teikimo sistemos.

Komitetas siūlo mokykloms pasirengti dar iki rugsėjo 1-osios

Tarp aptartų siūlymų – perduoti mokykloms informaciją apie būsimus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius iki mokslo metų pradžios, nustatyti aiškius vaikų vertinimo standartus ir mažinti mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų administracinę naštą. Tai siūlymai, o ne pranešime patvirtinti jau įgyvendinti pokyčiai. Jų įgyvendinimo laikas pranešime nenurodytas.

Auditas palietė ir profesinį mokymą. Nors 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių baigiamojo kurso mokinių sėkmingai baigia programas, įsidarbina 32 proc., o 68 proc. lieka neįsidarbinę. Komitetas siūlo stiprinti profesinio mokymo įstaigų atskaitomybę už šiai sričiai skiriamas lėšas. J. Šukevičienės teigimu, komitetas tęs parlamentinę švietimo pagalbos sistemos kontrolę, bendradarbiaudamas su savivaldybėmis, mokyklų bendruomenėmis ir ministerija.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir duomenų ribos

Straipsnyje remiamasi 2026 m. rugsėjo 24 d. Seimo pranešime pateiktais Valstybės kontrolės audito duomenimis.

Patikros

56 proc. ir 5 proc. rodikliai susiję su audito metu aplankytomis mokyklomis.
287,4 mln. eurų suma nurodyta už 2025 metus.
Komiteto aptarti sprendimai įvardyti kaip siūlymai, o ne įgyvendinti pakeitimai.

Seimo pranešimas, paskelbtas BNS Ieškoti papildomo konteksto