Tarptautinė raštingumo diena: nuo knygos iki ekrano

Ulteh redakcija 2026-09-08 08:19 4 min. skaitymo

Mokinė laiko nešiojamąjį kompiuterį klasėje, pabrėžiant šiuolaikinio skaitmeninio raštingumo svarbą šiandieniniame ugdymo procese.

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena, kad šiandien neužtenka vien perskaityti sakinį ar parašyti tekstą. Lietuvos gyventojui raštingumas kasdien reiškia ir gebėjimą suprasti elektroninių viešųjų paslaugų instrukcijas, atpažinti klaidinančią žinutę, saugiai naudotis elektronine bankininkyste bei patikrinti internete rasto šaltinio patikimumą.

2026 m. rugsėjo 8 d. ši sukaktis išlaiko istorinę prasmę, tačiau jos kontekstas gerokai platesnis nei prieš kelis dešimtmečius. Skaitymas ir rašymas tebėra pagrindas, ant kurio remiasi informaciniai, medijų ir skaitmeniniai įgūdžiai.

Autorius – „Ulteh“ redakcija.

Kodėl Tarptautinė raštingumo diena minima rugsėjo 8-ąją

UNESCO Tarptautinę raštingumo dieną kasmet mini rugsėjo 8 dieną. Šios iniciatyvos istorija siekia 1967 metus, kai diena pradėta minėti siekiant pabrėžti raštingumo reikšmę žmonėms ir visuomenėms.

Ši data suteikė bendrą tarptautinę progą kalbėti apie raštingumą ne kaip apie siaurą mokyklinį gebėjimą, bet kaip apie žmogaus galimybę mokytis, suprasti informaciją ir dalyvauti visuomenės gyvenime. UNESCO vaidmuo – išlaikyti šį klausimą tarptautinėje darbotvarkėje ir priminti, kad raštingumo reikšmė nesibaigia išmokus abėcėlę.

Trumpa datos laiko juosta:

1967 m. pradėta kasmet minėti Tarptautinė raštingumo diena.
Rugsėjo 8-oji tapo nuolatine šios dienos data.
Šiandien raštingumo tema apima ir gebėjimą veikti skaitmeninėje informacinėje aplinkoje.

Minėjimo tęstinumas svarbus todėl, kad keičiasi ne tik informacijos kiekis, bet ir jos pateikimo būdai. Kadaise žmogui daugiausia reikėjo suprasti spausdintą tekstą, o dabar tas pats pranešimas gali būti pateiktas interneto svetainėje, programėlėje, vaizdo įraše, socialinio tinklo įraše ar automatiniame pokalbių lange.

Kaip išsiplėtė raštingumo samprata

Kasdienėje kalboje skirtingos raštingumo rūšys dažnai suplakamos į vieną. Vis dėlto jas verta atskirti, nes kiekviena padeda spręsti kitokią užduotį.

Tradicinis ir informacinis raštingumas

Tradicinis raštingumas – gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti parašytą tekstą. Tai būtinas pagrindas pildant prašymą, skaitant sutartį, vaisto informacinį lapelį ar savivaldybės pranešimą.

Tačiau perskaityti tekstą dar nereiškia tinkamai įvertinti jo turinį. Informacinis raštingumas apima gebėjimą suprasti, kokios informacijos reikia, jos ieškoti, atsirinkti tinkamus šaltinius ir palyginti rastus teiginius.

Pavyzdžiui, žmogus gali be klaidų perskaityti internete paskelbtą patarimą, tačiau informaciniai įgūdžiai reikalingi norint nustatyti, kas jį paskelbė, kada tekstas atnaujintas ir ar teiginį patvirtina patikimas pirminis šaltinis.

Medijų ir skaitmeninis raštingumas

Medijų raštingumas padeda suprasti, kaip kuriamos ir platinamos žinutės. Jis apima gebėjimą atskirti naujieną nuo nuomonės, reklamą nuo redakcinio turinio, faktą nuo interpretacijos ir patikrintą informaciją nuo nepagrįsto teiginio.

Svarbu įvertinti ne tik tai, kas pasakyta, bet ir ko siekiama. Emocinga antraštė, iš konteksto iškirpta citata ar senas vaizdas gali būti naudojami klaidinančiam įspūdžiui sukurti net tada, kai atskiri žodžiai nėra išgalvoti.

Skaitmeninis raštingumas reiškia gebėjimą saugiai ir tikslingai naudotis įrenginiais, programėlėmis bei internetinėmis paslaugomis. Jis apima paskyrų apsaugą, privatumo nustatymų supratimą, dokumentų pateikimą elektroniniu būdu ir gebėjimą atpažinti įtartinas nuorodas ar prisijungimo langus.

Šios keturios sritys papildo viena kitą:

tradicinis raštingumas leidžia perskaityti pranešimą;
informacinis raštingumas padeda patikrinti jo pagrįstumą;
medijų raštingumas atskleidžia žinutės formą, tikslą ir kontekstą;
skaitmeninis raštingumas leidžia saugiai atlikti reikiamą veiksmą.

Ką raštingumas reiškia Lietuvos gyventojo kasdienybėje

Raštingumo ribos ypač aiškiai matomos naudojantis viešosiomis ir finansinėmis paslaugomis. Elektroninė forma gali reikalauti ne tik perskaityti klausimą, bet ir suprasti, kokio dokumento prašoma, kokiu formatu jį pateikti bei ar veiksmas atliekamas oficialioje svetainėje.

Elektroninėje bankininkystėje techninis mokėjimo atlikimas yra tik viena užduoties dalis. Naudotojas taip pat turi įvertinti, ar gauta prisijungimo nuoroda tikra, kam bus pervedamos lėšos ir kokį veiksmą patvirtina telefone rodomas pranešimas. Skubinti raginanti žinutė nėra patikimumo įrodymas.

Panašūs įgūdžiai reikalingi skaitant naujienas. Socialiniame tinkle matomas įrašas gali atrodyti kaip žiniasklaidos publikacija, nors jame nėra autoriaus, datos ar nuorodos į pirminį dokumentą. Dalijimosi skaičius taip pat neparodo, ar teiginys teisingas.

Skaitmeninis raštingumas nėra vien jaunesnių ar vyresnių žmonių klausimas. Naujos paslaugos, įrenginių atnaujinimai ir kintantys sukčiavimo būdai reiškia, kad mokytis tenka įvairaus amžiaus naudotojams. Patirties naudojantis telefonu ne visada pakanka saugiam sprendimui priimti.

Paprasti klausimai padeda įvertinti interneto šaltinį

Internete rasto teksto patikimumą galima vertinti nuosekliai, nepriklausomai nuo temos. Prieš priimant sprendimą ar dalijantis informacija verta patikrinti:

kas yra turinio autorius arba leidėjas;
ar nurodyta paskelbimo arba atnaujinimo data;
ar pateikta nuoroda į pirminį dokumentą, instituciją ar tyrimą;
ar tą patį faktą skelbia kiti nuo pirmojo įrašo nepriklausomi šaltiniai;
ar antraštė tiksliai atitinka viso teksto turinį;
ar svetainės adresas nėra panašus į žinomos įstaigos adresą tik iš pirmo žvilgsnio.

Jeigu pranešimas susijęs su viešąja paslauga, saugiausia reikiamą institucijos puslapį atsidaryti savarankiškai, o ne per gautą nuorodą. Jei žinutėje prašoma prisijungimo duomenų ar skubiai patvirtinti neaiškų veiksmą, sprendimą verta sustabdyti ir informaciją patikrinti kitu kanalu.

Rugsėjo 8-osios žinia keičiasi kartu su informacijos aplinka

Tarptautinė raštingumo diena išlaiko aiškų istorinį pagrindą: UNESCO ją mini nuo 1967 metų, kad pabrėžtų raštingumo svarbą žmogui ir visuomenei. Tačiau dabartinė jos reikšmė apima daugiau tarpusavyje susijusių gebėjimų.

Mokėjimas skaityti leidžia pamatyti informaciją, tačiau šiuolaikinėje kasdienybėje dar reikia suprasti jos kontekstą, įvertinti šaltinį ir saugiai veikti. Todėl rugsėjo 8-oji yra tinkama proga ne tik prisiminti raštingumo istoriją, bet ir praktiškai patikrinti, kaip renkamės informaciją, valdome paskyras bei priimame sprendimus prie ekrano.

Šaltinis: UNESCO

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir kontekstas

Datos istorija ir UNESCO vaidmuo pateikti remiantis oficialia organizacijos informacija.

Patikros

Patikrinta kasmetinio minėjimo data
Patikrinti minėjimo pradžios metai
Atskirti tradicinio, informacinio, medijų ir skaitmeninio raštingumo paaiškinimai

Šaltinis