Kodėl rugsėjo 1-oji Lietuvoje tapo Mokslo ir žinių diena

Ulteh redakcija 2026-08-31 15:24 5 min. skaitymo

Moksleiviai klasėje susikaupę piešia prie savo suolų senovinėje mokyklos aplinkoje.

Parengė „Ulteh“ redakcija | Atnaujinta 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Rugsėjo 1-oji Lietuvoje turi ypatingą kultūrinį svorį ne todėl, kad mokyklos visada būtent šią dieną pradėdavo darbą. Vienoda mokslo metų pradžia įsitvirtino tik XX amžiuje, o šiandien pažįstama šventė susiformavo susiliejus sovietmečio mokykliniams ritualams, atkurtos valstybės švietimo reformoms ir vietos bendruomenių papročiams.

Svarbiausi raidos etapai:

Iki XX amžiaus mokymosi kalendorius priklausė nuo mokyklos, vietos sąlygų ir žemės ūkio darbų.
Tarpukario Lietuvoje švietimas buvo centralizuojamas, tačiau dabartinis Rugsėjo 1-osios ritualas dar nebuvo visuotinai nusistovėjęs.
Sovietmečiu rugsėjo 1-oji tapo vienodai administruojama mokslo metų pradžia.
Po 1990 metų data išliko, bet ideologinį ceremonijų turinį pakeitė lietuviškos mokyklos ir bendruomenės akcentai.
Atkūrus Nepriklausomybę rugsėjo 1-oji įstatymuose įvardyta Mokslo ir žinių diena, tačiau ji nėra nedarbo diena.

Senesnė mokykla neturėjo vienos visuotinos pradžios datos

XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje Lietuvos teritorijoje veikė skirtingų tipų mokyklos, priklausiusios nuo tuometės valdžios, religinių bendruomenių ar privačių steigėjų. Jų kalendoriai nebuvo vienodi, todėl rugsėjo 1-osios negalima laikyti nuo seno nekintančia lietuviška švietimo data.

Mokyklos darbą veikė ir kasdienis šeimos ūkis. Kaimo vaikų pagalba buvo reikalinga ganant gyvulius, nuimant derlių ar atliekant kitus sezoninius darbus. Dėl to faktinis lankymas rudenį galėjo prasidėti vėliau, net jeigu administraciniuose dokumentuose būdavo nurodytas ankstesnis laikas.

Po 1918 metų kuriama Lietuvos Respublikos švietimo sistema plėtė pradinių mokyklų tinklą, rengė bendras programas ir stiprino valstybės priežiūrą. Tai padėjo vienodinti mokyklinį kalendorių, tačiau nėra pagrindo visus dabartinius Rugsėjo 1-osios papročius automatiškai perkelti į tarpukarį.

To meto mokyklų metraščiuose ir spaudoje galima rasti iškilmingų mokslo pradžios minėjimų, pamaldų, mokytojų kalbų bei susirinkimų. Vis dėlto konkreti data ir ceremonijos forma priklausė nuo mokyklos. Tarpukario tradicija buvo įvairesnė už šiandien įprastą vienos dienos nacionalinį ritualą.

Vienoda rugsėjo 1-osios data atėjo su sovietine sistema

Svarbus dokumentinis orientyras yra SSRS valdžios 1935 m. rugsėjo 3 d. nutarimas dėl mokomojo darbo organizavimo ir vidaus tvarkos mokyklose. Juo sovietinėje švietimo sistemoje buvo suvienodinta mokslo metų pradžia – nustatyta rugsėjo 1-oji.

Lietuvai šis sprendimas netapo aktualus 1935 metais, nes tuomet ji buvo nepriklausoma valstybė. Sovietinė tvarka pradėta diegti po 1940 metų okupacijos, o galutinai įsitvirtino pokariu, Lietuvos mokyklas integravus į centralizuotą SSRS švietimo sistemą.

Būtent todėl leidinys „Istorija Tau“ rugsėjo 1-osios, kaip oficialios mokslo metų pradžios Lietuvoje, įsitvirtinimą sieja su XX amžiaus viduriu. Tai tikslesnė formuluotė nei teiginys, kad šventė Lietuvoje visada buvo minima taip pat.

Ceremonija turėjo ir politinę paskirtį

Sovietmečio mokykloje pirmoji diena buvo ne vien administracinė kalendoriaus riba. Iškilmingos rikiuotės, vadovų kalbos, vėliavos ir organizuotas mokinių pasitikimas padėjo demonstruoti drausmingą, vienodai valdomą švietimo sistemą. Ceremonijose atsirasdavo ir režimo ideologiją atspindinčių tekstų bei simbolių.

Tuo metu išpopuliarėjo šiandien atpažįstama šventės forma: mokiniai renkasi mokyklos kieme, pirmokai pristatomi bendruomenei, skamba pirmasis skambutis, mokytojams nešamos gėlės. Tačiau būtų netikslu kiekvieną iš šių gestų vadinti vien sovietiniu išradimu.

Gėlės mokytojui, iškilminga kalba ar naujų mokinių sutikimas gali turėti senesnių ir platesnių europinių analogų. Sovietinė sistema pirmiausia šiuos elementus sujungė į vienodą, visose mokyklose lengvai atpažįstamą ceremoniją ir suteikė jai privalomą ideologinį turinį.

Po 1990-ųjų data išliko, o šventės prasmė pasikeitė

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę nereikėjo atsisakyti pačios rugsėjo 1-osios. Šeimoms, mokykloms ir administracijai ši data jau buvo praktiška bei įprasta. Keitėsi ne kalendoriaus lapelis, o mokyklos turinys, simboliai ir viešai išsakomos vertybės.

Švietimo pertvarkos kryptį žymėjo dar Atgimimo metais rengta Tautinės mokyklos koncepcija, o vėliau – 1992 metų Lietuvos švietimo koncepcija. Reformuotos programos, vadovėliai ir ugdymo tikslai turėjo grąžinti lietuvių kalbai, šalies istorijai bei savarankiškos valstybės pilietinei kultūrai deramą vietą.

Teisinį atkurtos valstybės pagrindą suteikė 1991 m. birželio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Vėlesnės jo redakcijos ir švietimo ministro tvirtinami ugdymo planai nustato praktinę mokslo metų sandarą, trukmę bei atostogas.

Rugsėjo 1-oji taip pat įrašyta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą kaip Mokslo ir žinių diena. Atmintinos dienos statusas reiškia valstybės pripažįstamą kultūrinę reikšmę, tačiau savaime nepaverčia šios datos visuotine nedarbo diena.

Dabartinė šventė nėra visiškai vienoda

Šiandien Rugsėjo 1-osios renginio formą daugiausia kuria pati mokyklos bendruomenė. Vienur tebėra rikiuotė kieme ir simbolinis pirmasis skambutis, kitur pasirenkama trumpa klasės valandėlė, koncertas, bendruomenės piknikas ar pirmokų sutikimo ceremonija.

Pradinukų šeimoms ši diena dažnai reiškia pirmą pažintį su mokytoju ir bendraklasiais. Vyresniems mokiniams ji labiau primena susitikimą po vasaros. Mokytojams ir administracijai tai yra oficiali naujo darbo ciklo pradžia, nors pasirengimas pamokoms prasideda gerokai anksčiau.

Ne visos švietimo įstaigos privalo laikytis identiško scenarijaus. Profesinio mokymo įstaigų, kolegijų ir universitetų studijų pradžia gali būti organizuojama pagal jų patvirtintus kalendorius. Jei rugsėjo 1-oji sutampa su savaitgaliu, konkretaus renginio laikas taip pat gali būti perkeltas.

Todėl pravartu skirti tris dalykus: teisiškai nustatomą mokslo metų kalendorių, valstybės pripažintą Mokslo ir žinių dieną ir vietinę mokyklos ceremoniją. Jie susiję, bet nėra tas pats reiškinys.

Kurie papročiai senesni, o kurie paveldėti iš XX amžiaus

Pamaldos prieš mokslo pradžią, bendruomenės susirinkimas ar pagarba mokytojui aptinkami ir ankstesnėje Lietuvos mokyklų istorijoje. Tačiau masinė vienodo formato šventė su rikiuote, pirmuoju skambučiu ir centralizuota oficialia kalba labiausiai siejama su sovietmečiu.

Po Nepriklausomybės atkūrimo dalis formos išliko, nes žmonėms ji buvo pažįstama ir galėjo gyvuoti be ankstesnės ideologijos. Sovietinius simbolius pakeitė Lietuvos valstybės ženklai, mokyklų vėliavos, himnas, bendruomenės istorija ir pačių mokinių pasirodymai.

Tai paaiškina, kodėl rugsėjo 1-oji vienu metu atrodo sena ir palyginti nauja tradicija. Mokymosi pradžios minėjimas turi ankstesnių šaknų, tačiau konkreti data ir visoje šalyje atpažįstamas ceremonijos modelis susiformavo tik XX amžiaus viduryje.

Norint nustatyti, kada konkretus paprotys atsirado pasirinktoje mokykloje, vertingiausi šaltiniai yra jos metraščiai, senos nuotraukos, pedagogų tarybos protokolai ir vietos spauda. Jie leidžia atskirti nacionalinę švietimo politiką nuo tradicijų, kurias kūrė kelios tos pačios bendruomenės kartos.

Šaltinis: Istorija Tau

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Istorinis pagrindas

Rugsėjo 1-osios raida aiškinama remiantis skelbiamu istoriniu vertinimu ir Lietuvos teisės aktų chronologija.

Patikros

Patikrinta, kad vienoda rugsėjo 1-osios data sovietinėje sistemoje nustatyta 1935 metais.
Atsižvelgta į tai, kad Lietuvoje ši tvarka įsitvirtino tik sovietinės okupacijos laikotarp...
Patikrintos 1991 metų Švietimo įstatymo ir Atmintinų dienų įstatymo nuostatos.
Administracinė mokslo metų pradžia atskirta nuo vietinių mokyklų ceremonijų.

Šaltinis