Lietuvoje mažėja alkoholio vartojimas, bet ryškėja kita rizika

Alkoholinių gėrimų buteliai sudėti lentynose, iliustruojantys alkoholio prieinamumo temą Lietuvos visuomenėje.

24,2 proc. 15–64 metų Lietuvos gyventojų teigia bent kartą gyvenime vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 m. tokių gyventojų buvo 14,1 proc. Tuo pat metu alkoholį vartojančių žmonių dalis mažėja, tačiau daugėja tų, kurie vienu kartu išgeria didelius kiekius.

Tokius pokyčius atskleidė 2026 m. Lietuvos gyventojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas. Jame dalyvavo 4670 15–64 metų gyventojų, apklaustų sausio 21–kovo 29 dienomis.

Alkoholio vartojančiųjų mažiau, tačiau didėja rizikingo vartojimo dalis

Per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo 74,8 proc. gyventojų, o per paskutines 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai, palyginti su 2021 m., sumažėjo.

Tačiau šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu bent kartą per savaitę išgeria 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų. 2021 m. šis rodiklis siekė 7,1 proc. Iš jų 1,3 proc. tokį kiekį alkoholio suvartoja kasdien arba beveik kasdien, o 9,9 proc. – kiekvieną savaitę. Dažniau didelius kiekius nurodė vartojantys vyrai.

Tyrimo pristatyme pabrėžiama, kad bendras vartojimo mažėjimas neparodo viso paveikslo: dalis žmonių alkoholį vartoja rečiau, bet vienu kartu išgeria daugiau. Alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana 2026 m. buvo 18 metų – nuo 2004 m. ji nesikeičia.

Lietuvoje mažėja alkoholio vartojimas, bet ryškėja kita rizika

Narkotikų vartojimo patirtis labiausiai išaugo tarp vyrų

Bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų. Per paskutinius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc., o per paskutines 30 dienų – 2,6 proc. gyventojų. Šie rodikliai, palyginti su 2021 m., taip pat padidėjo, nors pastarųjų laikotarpių pokytis buvo nežymus.

Kanapės išlieka dažniausiai vartojama medžiaga. Bent kartą gyvenime jas yra vartoję 20 proc. gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių – 4,3 proc., o per paskutines 30 dienų – 2 proc.

Ryškiau pakito kitų narkotikų vartojimo patirtis: bent kartą gyvenime tokių medžiagų, išskyrus kanapes, yra vartoję 11,4 proc. gyventojų. 2021 m. šis rodiklis buvo 4,7 proc. Kokaino vartojimo patirtis padidėjo nuo 1,8 iki 3,6 proc., ekstazį nurodė vartoję 2,9 proc., haliucinogeninius grybus – 3 proc., amfetaminą – 2,1 proc. gyventojų.

Elektroninės cigaretės ypač paplitusios tarp jaunesnių gyventojų

Tradicinius tabako gaminius vis dažniau papildo elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai. Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 18,4 proc., o per paskutines 30 dienų – 14,7 proc. Visi šie rodikliai išaugo, palyginti su 2021 m.

Lietuvoje mažėja alkoholio vartojimas, bet ryškėja kita rizika

Didžiausias skirtumas matomas pagal amžių. Per paskutines 30 dienų elektronines cigaretes vartojo 28,3 proc. 15–34 metų gyventojų ir 7,4 proc. 35–64 metų žmonių. Kaitinamojo tabako gaminius tuo pačiu laikotarpiu vartojo atitinkamai 14,2 proc. ir mažesnė dalis vyresnių gyventojų.

Naujos medžiagos platinamos ir skaitmeninėje erdvėje

Tyrime išskiriamas ir besikeičiantis naujų psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas. Daugiau dėmesio, anot tyrimo rengėjų, reikia skirti sintetiniams ir pusiau sintetiniams kanabinoidams bei sintetiniams katinonams.

Šios medžiagos gali būti platinamos internetu, socialiniuose tinkluose ir įvairiose programėlėse. Sintetiniai kanabinoidai gali būti maišomi su elektroninių cigarečių skysčiais arba siūlomi kaip kanapių pakaitalai. Riziką didina tai, kad vartotojas ne visada žino tikrąją medžiagos sudėtį ir koncentraciją, todėl gali padidėti apsinuodijimo ar perdozavimo tikimybė.

Tyrimas finansuotas Europos Sąjungos narkotikų agentūros dotacijos ir valstybės biudžeto lėšomis. Jo duomenys bus naudojami planuojant paklausos, pasiūlos ir žalos mažinimo priemones.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Sveikatos redakcija

Sveikatos redakcija

Sveikatos redakcija rengia patikimą informaciją apie fizinę ir emocinę gerovę, prevenciją, mitybą, aktyvų gyvenimą bei kasdienę savijautą. Redakcija tikrina šaltinius, remiasi aktualiais duomenimis ir atsakingai pateikia temas, kurios gali padėti skaitytojams priimti informuotus sprendimus

Daugiau istorijų