Rytų flango gynybos technologijos pritraukia vis daugiau kapitalo: ką svarbu žinoti
Nuo 2024 m. gynybos, saugumo ir atsparumo technologijoms teko 32 proc. rizikos kapitalo, investuoto į dešimt Europos rytinio flango šalių. Tai dvigubai didesnė dalis nei likusioje Europoje ir keturis kartus didesnė nei JAV, rodo „Dealroom“, „Resilience Media“ ir šešių rizikos kapitalo fondų ataskaita „Tough Tech by the Tough Ten 2026“.
Šis rodiklis apibūdina investicijų dalį, o ne visos gynybos pramonės dydį ar šalių karinį pajėgumą. Ataskaitoje rizikos kapitalo duomenys siejami su NATO gynybos išlaidų rodikliais ir nacionaliniais šaltiniais; 2026 m. investicijų suma yra prognozė.
Iki 2026 m. spalio investuota apie 1,7 mlrd. dolerių
Iki spalio pradžios „Tough Ten“ šalių gynybos, saugumo ir atsparumo technologijų įmonės pritraukė apie 1,7 mlrd. JAV dolerių rizikos kapitalo. Ataskaita prognozuoja, kad per visus 2026 m. suma pasieks rekordinį 2,3 mlrd. dolerių – maždaug dvigubai daugiau nei pernai.
Dešimtukas apima Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. „Tough tech“ čia reiškia mokslo ir inžinerijos pagrindu kuriamas gynybos, saugumo bei atsparumo technologijas, atliepiančias NATO prioritetinius pajėgumų poreikius.
Ataskaitoje nurodoma, kad 2026 m. kosmoso technologijos tapo didžiausiu proveržio segmentu: jos pritraukė daugiau lėšų nei per ankstesnius šešerius metus kartu. Tarp didelių sandorių – Suomijos palydovinės žvalgybos bendrovės ICEYE daugiau kaip 1 mlrd. eurų F serijos sandoris, iš kurio 450 mln. eurų sudaro naujas kapitalas, ir Bulgarijos „EnduroSat“ 205 mln. JAV dolerių investicijų raundas.
Investicijos telkiasi augančiose įmonėse
B ir C serijų finansavimas sudaro beveik devynis iš dešimties į „tough tech“ investuotų dolerių. Ataskaitos duomenimis, regione suskaičiuota 170 rizikos kapitalu finansuojamų šios srities startuolių, kurių bendra vertė siekia apie 21,8 mlrd. JAV dolerių. Estijos finansavimas šiemet išaugo beveik trigubai, o Slovakija pritraukė daugiau nei per visus ankstesnius metus kartu.
Kapitalas pasiskirsto netolygiai. Nuo 2020 m. antžeminė robotika pritraukė mažiau nei 1 mln. JAV dolerių, o jūrinės robotikos investicijų raundų neužfiksuota. Tai rodo konkrečias finansavimo spragas, nors ataskaitoje nepateikiama, kiek jos lemia bendrą sektoriaus augimą.
Lietuva pirmauja pagal gynybos išlaidų dalį
Ataskaitoje pateikiamuose 2026 m. NATO įverčiuose „Tough Ten“ šalys gynybai vidutiniškai skiria 3,3 proc. BVP; tai nesvertinis šalių vidurkis. Tarp jų pirmauja Lietuva – jos gynybos išlaidos sudaro 5,4 proc. BVP. Šie rodikliai apibūdina viešąsias gynybos išlaidas, todėl jų negalima tiesiogiai tapatinti su privačių įmonių finansavimu.
Lietuvos vieta regione atsispindi ir ataskaitos iniciatorės „Coinvest Capital“ vaidmenyje. Jos vadovė Viktorija Trimbel teigia, kad technologijų bendrovėms augti reikia nuolatinių užsakymų ir palaikymo, o ne pavienių pirkimų. Ataskaitos autoriai taip pat pažymi, kad startuoliams trūksta pirmųjų klientų: bandomieji projektai ne visada virsta pirkimais.
„Tough Tech by the Tough Ten 2026“ inicijavo „Coinvest Capital“ kartu su „BSV Ventures“, „Balnord“, „DEPO Ventures“, NATO inovacijų fondu ir „Sparkmind Capital“. Joje pateikti regiono investicijų duomenys iki 2026 m. spalio 2 d.; metinė 2026 m. suma yra prognozė.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir duomenys
Palyginau ataskaitoje nurodytą investicijų laikotarpį, 2026 m. prognozę ir NATO gynybos išlaidų įverčių apibrėžimą.
- 32 proc. rodiklis pateiktas kaip nuo 2024 m. regionui tekusi rizikos kapitalo dalis.
- 1,7 mlrd. JAV dolerių suma nurodyta iki 2026 m. spalio pradžios, o 2,3 mlrd.
- 3,3 proc. „Tough Ten“ gynybos išlaidų vidurkis šaltinyje apibrėžtas kaip nesvertinis.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Europos rytinis flangas
- Atnaujinta
- 2026-10-30 09:17
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai