Klaipėdos uostas tarnaus NATO ir švariajai energijai

Platus Klaipėdos uosto vaizdas iš paukščio skrydžio su terminalais ir krantinėmis.

Europos investicijų bankas (EIB) Klaipėdos uosto plėtrai skirs 100 mln. eurų paskolą. Už šias lėšas bus pritaikytas kruizinių laivų terminalas NATO laivams, įrengtos elektros tiekimo krantinėse sistemos, žaliojo vandenilio infrastruktūra ir sąlygos jūrinių vėjo elektrinių projektams.

Bendra numatomo projekto vertė siekia apie 201 mln. eurų, todėl EIB finansavimas padengs iki pusės išlaidų. Likusią dalį planuojama finansuoti Europos Sąjungos, nacionalinėmis ir kitų institucijų lėšomis. EIB pranešime pabrėžiama, kad investicija Klaipėdos uostą stiprins kaip gynybos, energetikos ir prekybos vartus Baltijos regione.

Kruizinių laivų terminalas bus pritaikytas NATO poreikiams

Klaipėdos uosto civilinio kruizinių laivų terminalo dalis bus pritaikyta pagal NATO reikalavimus. Tai sudarys sąlygas efektyviau aptarnauti sąjungininkų karinius laivus ir sustiprins karinį mobilumą Baltijos regione.

Dvejopos paskirties infrastruktūra reiškia, kad terminalas išlaikys galimybę būti naudojamas civiliniam transportui, tačiau prireikus galės tarnauti ir NATO logistikos reikmėms. Taigi investicija skirta ne vien kariniams poreikiams: ji taip pat išlaikys terminalo vertę keleivių srautams, civilinei laivybai ir Klaipėdos ekonomikai.

Klaipėdos uostas priklauso Europos Sąjungos pagrindiniam transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jo padėtis prie Baltijos jūros svarbi prekybos maršrutams ir sąjungininkų pajėgų judėjimui regione. Dėl to uosto infrastruktūros atnaujinimas siejamas tiek su Lietuvos nacionaliniu saugumu, tiek su platesne Europos saugumo sistema.

Investicijos apims elektrifikaciją ir žaliąjį vandenilį

Projektas neapsiribos karinės paskirties infrastruktūra. Jame numatytas elektros tiekimas prie krantinių stovintiems keltams, žaliojo vandenilio gamybos ir degalų papildymo infrastruktūra, mažos taršos uosto laivai bei kiti sprendimai, mažinantys uosto veiklos poveikį aplinkai.

Elektros tiekimas krantinėse suteiks galimybę stovintiems keltams naudoti kranto energijos infrastruktūrą, o ne vien laivų sistemas. Žaliojo vandenilio sprendimai ir mažos taršos laivai projektą sieja su uosto veiklos tvarumu, tačiau šių įrenginių pajėgumai ar naudojimo pradžia pranešime nenurodomi.

Klaipėdos uostas tarnaus NATO ir švariajai energijai

Taip pat bus atnaujintos krantinės, kad jos galėtų būti naudojamos jūrinių vėjo elektrinių parkų plėtrai. Klaipėdos uostas turėtų tapti logistikos vieta tokių parkų įrengimui ir priežiūrai, o tai susieja uosto plėtrą su Lietuvos bei Europos energetiniu saugumu.

Numatytas ir uosto gilinimas bei bangolaužių sutvirtinimas. Šie darbai skirti jūrų infrastruktūros atsparumui ir galimybei aptarnauti skirtingus laivybos bei energetikos projektus.

Programa turėtų būti baigta iki 2027 metų pabaigos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskolą panaudos kelioms tarpusavyje susijusioms infrastruktūros kryptims. Direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad finansavimas padės įgyvendinti dvejopos paskirties kruizinių laivų terminalo, elektros tiekimo krantinėse ir kitus projektus, kurie turėtų didinti uosto konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą.

EIB viceprezidentas Karl Nehammer šį projektą susiejo su Europos saugumo, sanglaudos ir žaliosios pertvarkos prioritetais. Bankas yra Europos Sąjungos finansavimo institucija, priklausanti 27 valstybėms narėms.

Visa programa numatyta užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Tuomet Klaipėdos uostas vienoje infrastruktūroje turėtų derinti NATO laivų aptarnavimą, civilinę laivybą, krantinių elektrifikaciją ir jūrinės vėjo energetikos logistiką. Daugiau apie ankstesnį projektą galima rasti apžvalgoje apie Klaipėdos uosto plėtrą.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija atsakinga už tikslų ir objektyvų informacijos pateikimą apie valstybės bei savivaldybių teikiamas paslaugas. Mūsų komanda nuolat tikrina duomenis iš oficialių šaltinių, siekdama užtikrinti, kad skaitytojai gautų patikimą informaciją apie administracines procedūras, socialinę paramą ir infrastruktūros pokyčius. Mes laikomės aukščiausių žurnalistinės etikos standartų, kad padėtume visuomenei geriau suprasti viešojo sektoriaus procesus ir jų įtaką kasdieniam gyvenimui

Daugiau istorijų