PISA 2025: Lietuva pakilo reitinge, bet proveržio nėra

Viešųjų paslaugų redakcija 2026-09-15 10:04 3 min. skaitymo

Tuščia klasė su suolais ir lenta, simbolizuojanti Lietuvos švietimo sistemos iššūkius.

Lietuva pagal bendrą PISA 2025 rezultatų vidurkį Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos mokinių gebėjimai smarkiai pagerėjo. Prasidėjus mokslo metams, svarbiausia šeimoms ir mokykloms įvertinti ne vien vietą lentelėje, bet ir realų balų pokytį bei atotrūkį nuo Estijos.

Ką šiandien rodo PISA 2025 rezultatai ir skaičiai

PISA tyrime vertinami penkiolikmečių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo gebėjimai. EBPO duomenimis, 2025 metų tyrime dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. mokinių iš 91 šalies ir ekonomikos. Lietuvos duomenys atitiko tyrimo kokybės standartus.

LRT, remdamasi EBPO duomenimis, skelbia, kad pagal trijų pagrindinių sričių vidurkį Lietuva Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą. Vis dėlto šį pokytį daugiausia paaiškina kitų šalių rezultatų smukimas, o ne ryškus Lietuvos mokinių pasiekimų šuolis.

Svarbiausias palyginimas – gamtos mokslų rezultatas. 2006 ir 2025 metais Lietuva surinko po 488 taškus. Tai rodo, kad per beveik du dešimtmečius šioje srityje bendras rezultatas iš esmės nepasikeitė.

Rodiklis	Lietuvos rezultatas
Gamtos mokslai 2006 m.	488 taškai
Gamtos mokslai 2025 m.	488 taškai

Kodėl aukštesnė vieta neparodo proveržio

Reitingo vieta yra santykinis rodiklis. Ji priklauso ne tik nuo Lietuvos balų, bet ir nuo to, kaip pasikeitė kitų valstybių rezultatai. Jei kitose šalyse pasiekimai sumažėja, Lietuva gali pakilti lentelėje net ir išlaikiusi panašų savo rezultatą.

Balso skaičius ir vieta lentelėje atsako į skirtingus klausimus. Balas parodo, kaip mokiniams sekėsi vertinimo skalėje, o vieta nurodo Lietuvos poziciją kitų dalyvių atžvilgiu. Todėl aukštesnė vieta savaime neįrodo, kad mokiniai išmoko daugiau nei anksčiau.

PISA rezultatai taip pat nėra vienos mokyklos ar vienos klasės pažymys. Tai didelės imties tarptautinis tyrimas, padedantis vertinti švietimo sistemos kryptį. Jo negalima tiesiogiai naudoti atskirų mokytojų, mokyklų ar vaikų rezultatams reitinguoti.

PISA 2025: Lietuva pakilo reitinge, bet proveržio nėra

Lietuvą nuo Estijos vis dar skiria reikšmingas atotrūkis

Nors Lietuvos pozicija Europos lentelėje pagerėjo, nuo Estijos mokinių Lietuva vis dar atsilieka visose trijose srityse. Skirtumas, vertinant mokymosi pasiekimus, siekia iki dvejų mokymosi metų.

Šis palyginimas svarbus todėl, kad abi šalys veikia panašiame regione ir susiduria su dalimi bendrų demografinių bei socialinių iššūkių. Vis dėlto vien panaši geografinė padėtis neleidžia automatiškai paaiškinti skirtumo – tam reikėtų atskiros mokymo programų, mokytojų rengimo, mokyklų finansavimo ir mokinių socialinės aplinkos analizės.

Ką reiškia rezultatai šeimoms

Tėvams PISA duomenys nėra priežastis spręsti apie konkretų vaiką pagal šalies reitingą. Jie labiau rodo bendrą sistemos vaizdą ir leidžia kelti praktinius klausimus:

ar vaikas geba pritaikyti žinias naujoje situacijoje;
kaip mokykloje stiprinamas skaitymas, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas;
ar mokymosi sunkumai pastebimi pakankamai anksti;
kokios pagalbos mokykla gali suteikti mokiniui.

Kokių sprendimų reikės mokykloms ir politikos formuotojams

Mokykloms šie duomenys primena, kad svarbu ne vien pasirengti patikrinimams, bet ir ugdyti gebėjimą aiškinti, taikyti bei kritiškai vertinti informaciją. Vienkartinės priemonės gali pagerinti atskirus rodiklius, tačiau ilgalaikiam pokyčiui reikalingas nuoseklus mokytojų palaikymas, mokymosi spragų mažinimas ir pagalba mokiniams, kurių pasiekimai žemesni.

Politikos formuotojai turėtų vertinti ne tik tarptautinę vietą, bet ir Lietuvos balų raidą per ilgesnį laikotarpį, skirtumus tarp mokinių grupių bei atotrūkį nuo panašių šalių. PISA 2025 rezultatų paskelbimas yra atskaitos taškas diskusijai apie tai, kodėl dalis pasiekimų stagnuoja ir kokios priemonės galėtų pakeisti tendenciją.

Šeimoms ir mokykloms verta sekti ne vien naują reitingo vietą, bet ir išsamesnį EBPO bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rezultatų paaiškinimą: būtent papildomi duomenys parodys, kuriose mokinių grupėse ir srityse reikia didžiausio dėmesio.

Šaltinis: LRT

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltiniai

Straipsnyje atskiriami Lietuvos balų pokyčiai nuo santykinės vietos Europos lentelėje.

Patikros

PISA 2025 rezultatų paskelbimo data – 2026 m. rugsėjo 8 d.
Lietuvos gamtos mokslų rezultatas 2006 ir 2025 metais – po 488 taškus.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. penkiolikmečių iš 91 šalies ir ekonomikos.
EBPO nurodo, kad Lietuvos duomenys atitiko tyrimo kokybės standartus.

Šaltinis