Lietuvoje audros keičiasi, elektros bėdos lieka

Nuomonių ir gidų redakcija 2026-09-10 16:59 3 min. skaitymo

Elektros perdavimo bokštas audros metu su žaibo išlydžiu danguje virš medžių

Autorius: „Ulteh“ redakcija
Paskelbta: 2026 m. rugsėjo 10 d.

Net 90,8 proc. rugpjūčio 22-osios audros sukeltų pažeidimų teko 10 kV elektros tinklui. Per stichiją be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o ESO tinkle suskaičiuota apie 11 tūkst. pažeidimų.

Šiuos Seimo komitete pristatytus duomenis savo pranešime aptarė parlamentaras Audrius Radvilavičius. Jie parodo, kur tinklas buvo pažeidžiamiausias, tačiau dar neatsako, kurių gedimų nebuvo įmanoma išvengti ir kuriuos lėmė uždelsti atsparumo darbai. Tai turi nustatyti rugpjūčio 22-osios audros aplinkybes tirianti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Šimtai tūkstančių vartotojų nukenčia ne pirmą kartą

Dabartinė krizė nėra pirmasis tokio masto elektros tiekimo sutrikimas. 2021 m. sausį šlapio sniego neatlaikę medžiai virto ant elektros linijų, o sutrikimus patyrė apie 290 tūkst. ESO klientų.

2024 m. per audrą „Kirsti“ elektros tiekimo sutrikimų patyrė beveik 460 tūkst. vartotojų. Paskutiniams klientams elektra tuomet buvo atkurta tik po daugiau kaip savaitės.

Po 2026 m. rugpjūčio audros praėjus savaitei nuolatinio elektros tiekimo vis dar neturėjo apie 30 tūkst. klientų. Gyventojams toks delsimas reiškia ne vien neveikiančius buitinius prietaisus: nuo elektros priklauso vandenvietės, ryšio infrastruktūra, gydymo ir socialinės įstaigos bei žmonėms būtina medicinos įranga.

Radvilavičius pabrėžė, kad avarijų vietose dirbusių ESO, rangovų, „Litgrid“ bei iš Latvijos ir Lenkijos atvykusių specialistų pastangos neturėtų būti tapatinamos su institucijų pasirengimu. Remonto brigados šalino medžius, keitė atramas ir atkūrė tinklą jau po to, kai žala buvo padaryta.

Po ankstesnių stichijų numatyti darbai kartojasi

Po 2021 m. snygio buvo kalbama apie spartesnį linijų kabeliavimą, pavojingų medžių šalinimą, platesnes proskynas, didesnius brigadų pajėgumus ir generatorių rezervą. Po audros „Kirsti“ VERT pateikė ESO konkretesnius įpareigojimus.

Tarp jų buvo dažnai atsijungiančių 10–35 kV linijų analizė, rangovų sutarčių ir generatorių naudojimo peržiūra, geresnis darbų koordinavimas, ryšio objektų prioritetizavimas, išmaniojo tinklo valdymo diegimas bei praktinės pratybos. 2026 m. diskusijose vėl minimos tos pačios sritys – oro linijos, medžiai, generatoriai, informacijos trūkumas ir bendradarbiavimas su savivaldybėmis.

Lietuvoje audros keičiasi, elektros bėdos lieka

VERT pirmininko komitete pateiktais duomenimis, ESO susitarimus dėl bendrų veiksmų per stichijas buvo sudariusi tik su 17 iš 60 savivaldybių. Vien susitarimų skaičius neparodo realaus pasirengimo kokybės, tačiau atskleidžia, kad bendras veiksmų modelis dar neapėmė didžiosios šalies dalies.

160,2 mln. eurų skaičius reikalauja tikslaus vertinimo

Pranešime aptariama ir VERT nustatyta 160,2 mln. eurų suma. Ji nereiškia, kad tokia pinigų suma tiesiog liko nepanaudota ESO sąskaitoje. Reguliuotojo vertinimu, 2018–2021 m. ESO investicijų grąža nustatytą dydį viršijo dėl mažesnių, negu buvo numatytas poreikis, investicijų į nusidėvėjusį turtą.

Sprendžiant tinklo atsparumo klausimą, reikšminga būtų nustatyti, kurie atnaujinimo projektai vėlavo ir ar per rugpjūčio audrą buvo sunaikinta anksčiau rekonstruoti numatytų linijų ruožų. Šaltinyje toks ryšys nepatvirtintas – jis įvardytas kaip klausimas, į kurį dar reikia atsakyti.

Generatoriai turi pasiekti objektus pagal išankstinį planą

Valstybės generatorių rezervas buvo atvertas praėjus savaitei po audros, kai be nuolatinio elektros tiekimo dar buvo apie 30 tūkst. klientų. Tuo metu ESO teberinko savivaldybių informaciją apie papildomą poreikį.

Radvilavičiaus teigimu, iki kitos stichijos turėtų būti nustatyta, kur generatoriai laikomi, kas juos pristato ir kokia eilės tvarka juos gauna kritiniai objektai. Pažeidžiamiausios per miškus einančios 10 kV oro linijos taip pat turėtų būti tvarkomos pirmiausia, o pavojingų medžių šalinimo procedūros – pritaikytos prevencijai.

VERT išvados turės atskirti stichiją nuo pasirengimo spragų

VERT tyrimas turės parodyti, kokios žalos nebūtų galėjęs atlaikyti net tinkamai prižiūrimas tinklas ir kurių padarinių mastą galėjo sumažinti anksčiau atlikti darbai. ESO investicijų vertinimui siūloma viešinti ne tik išlaidas ir nutiestų kabelių kilometrus, bet ir vėluojančius projektus, sutvarkytas rizikingas linijas bei vartotojų, kuriems tiekimas atkuriamas per 24, 48 ar 72 valandas, dalį.

Šis tekstas parengtas pagal 2026 m. rugsėjo 10 d. Seimo nario Audriaus Radvilavičiaus pranešimą. Jame nepateikta atskiro ESO, „Ignitis grupės“, Finansų ar Energetikos ministerijų atsakymo į iškeltus klausimus; tolesnis patvirtintas etapas – VERT atliekamo tyrimo išvados.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio pėdsakas

Publikacijoje pranešimo teiginiai atskirti nuo dar nepatvirtintų klausimų ir būsimo reguliuotojo vertinimo.

Patikros