Pasiklydus Lietuvos miške: ko nedaryti pirmiausia

Ulteh redakcija 2026-09-08 10:18 3 min. skaitymo

Rudais baravykas su dėmėta kepurėle auga miško paklotėje tarp žalios žolės ir lapų.

Rudenį Lietuvos miškai sulaukia tūkstančių grybautojų, uogautojų ir kitų gamtos mėgėjų. Orientaciją galima prarasti net pažįstamoje vietovėje: pakanka pasirinkti kitą taką, nueiti toliau nei įprastai arba pasikeitus orams nebepastebėti įsimintų orientyrų.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Miškininkystės skyriaus vyresnysis specialistas Viktoras Karašauskis pabrėžia, kad pasiklysti gali bet kokio amžiaus ir patirties žmogus. Riziką sumažina dar namuose atlikti pasiruošimo darbai, o pametus kryptį pavojingiausia pradėti skubėti ir eiti atsitiktinai.

Penki pasiruošimo darbai prieš išvykstant

Prieš kelionę artimiesiems pasakykite, į kurią miško vietovę vykstate, kur paliksite automobilį ir kada ketinate grįžti. Jei sutartu laiku nepasirodysite, ši informacija padės susiaurinti paieškos teritoriją.

Į kuprinę rekomenduojama įsidėti:

geriamojo vandens ir užkandžių;
nuolat vartojamų vaistų;
prožektorių ir ugnies šaltinį;
išorinę telefono bateriją;
nuo drėgmės ir vėsesnio oro apsaugančius drabužius.

Ryškesnė apranga miške yra praktiškesnė už kamufliažinių spalvų drabužius. Ryškiai apsirengusį žmogų lengviau pastebi kiti lankytojai ir paieškos komandos, o sausi drabužiai padeda apsisaugoti nuo šalčio.

Pasiklydus Lietuvos miške: ko nedaryti pirmiausia

Planuojantiems ilgesnę išvyką pravers ir saugaus pasiruošimo grybavimui patarimai, apimantys orientavimąsi, apsaugą nuo erkių ir elgesį įtarus apsinuodijimą.

Telefoną paruoškite dar ten, kur veikia internetas

Telefono baterija prieš išvykstant turi būti visiškai įkrauta, o vietos nustatymo funkcija – įjungta. Kad ryšio trūkumas neatimtų pagrindinio orientavimosi įrankio, žemėlapius galima iš anksto atsisiųsti į telefoną ir naudoti neprisijungus, pavyzdžiui, per „Google Maps“ ar „Maps.me“.

Miško kvartalines linijas ir proskynas taip pat galima matyti „Geoportal.lt“ bei REGIA sistemose. Vis dėlto VMU miškininkai ragina nepasikliauti vien telefonu: išsikrovusi baterija ar silpnas signalas gali apriboti jo naudojimą būtent tada, kai pagalbos reikia labiausiai.

Einant į mišką naudinga įsidėmėti, kuria kryptimi liko automobilis, kokiu keliu atėjote ir kokius aiškius objektus praėjote. Periodiškai atsigręžus galima pamatyti, kaip tas pats takas ir orientyrai atrodys grįžtant priešinga kryptimi.

Kvartaliniai stulpai padeda nustatyti kryptį

Vienas patikimiausių orientyrų valstybiniuose miškuose yra kvartaliniai stulpai. Miško kvartalų numeriai didėja iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus, todėl jų išdėstymas gali padėti nustatyti pasaulio kryptis.

Kvartalinės linijos paprastai nebūna ilgesnės nei kilometras. Pasiekus tokią liniją ir judant ja dažnai galima prieiti miško keliuką, didesnį kelią ar gyvenvietę. Apie netoliese esančią gyvenamąją vietą gali išduoti automobilių arba traukinių garsai, todėl sustojus pravartu ramiai įsiklausyti.

Neturint kompaso, kryptį gali padėti vertinti gamtos požymiai. Šiaurinėje medžių pusėje žievė dažniau būna grubesnė, pušų kamienai po lietaus labiau pajuosta, o samanos ir kerpės dažniau auga ant šiaurinės medžių, akmenų ar stogų pusės. Skruzdėlynai paprastai įrengiami pietinėje medžių, kelmų ar krūmų pusėje, jų šiaurinis šlaitas dažniausiai statesnis.

Pametus kryptį nereikia klaidžioti atsitiktinai

Jeigu kelio atgal rasti nepavyksta, pirmiausia sustokite ir nusiraminkite. Ėjimas bet kuria kryptimi, tikintis netyčia atpažinti vietą, gali dar labiau nutolinti nuo paskutinio žinomo taško ir apsunkinti paiešką.

Susisiekite su artimaisiais arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Gelbėtojams kuo tiksliau apibūdinkite, kur palikote automobilį, kuria kryptimi ėjote, kokį kelią, kvartalinį stulpą, proskyną ar kitą orientyrą matėte paskutinį kartą.

Taupykite telefono bateriją, kad paieškos metu liktumėte pasiekiami. Jei jau vykdoma paieška, laikykitės atviresnėje vietoje, kur jus lengviau pastebėtų antžeminė komanda ar sraigtasparnis su infraraudonųjų spindulių ieškikliu.

Laukiant pagalbos didesnę grėsmę už laukinius gyvūnus kelia nuovargis, prastas oras, šaltis ir netinkama apranga. Jei miške tektų praleisti naktį, negulkite tiesiai ant žemės – iš šakų pasidarykite nuo drėgmės ir šalčio bent iš dalies izoliuojantį paklotą.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio informacija

Praktiniai veiksmai atrinkti iš VMU miškininko rekomendacijų ir suskirstyti pagal pasiruošimo, orientavimosi bei pagalbos kvietimo etapus.

Patikros

Patikrinta, kokius daiktus miškininkas rekomenduoja pasiimti į mišką.
Atskirti veiksmai prieš išvykstant ir veiksmai jau praradus orientaciją.
Išlaikyta šaltinyje nurodyta skambinimo numeriu 112 rekomendacija.
Kvartalinių stulpų ir gamtos orientyrų paaiškinimai perteikti nekeičiant jų prasmės.

ELTA: Valstybinių miškų urėdijos rekomendacijos Ieškoti papildomo konteksto