Lietuvos gyventojams siūlomas atsparesnis ryšys

Ulteh redakcija 2026-09-08 11:23 3 min. skaitymo

Ryšio bokštas stūksantis virš miško, simbolizuojantis interneto plėtrą Lietuvos regionuose.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siūlo Vyriausybei stiprinti šalies ryšių infrastruktūrą, kad mobiliojo ryšio, interneto ir pagalbos sistemų veikimas būtų greičiau atkuriamas per audras, gedimus ar kitas ekstremaliąsias situacijas. Į priemonių paketą taip pat įtraukta spartesnė interneto plėtra regionuose ir finansinė pagalba gyventojams, kurių namuose nepasiekiamas bent 100 Mbps ryšys.

BNS paskelbtoje RRT informacijoje nurodoma, kad pasiūlymai teikiami Vyriausybės programos įgyvendinimo planui. Tai dar nėra patvirtintos paramos ar naujų ryšio paslaugų pradžia: dėl priemonių turės apsispręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o daliai jų reikės finansavimo, valdymo modelio ir konkrečios įgyvendinimo tvarkos.

Ryšio paslaugoms – prioritetas po elektros sutrikimų

RRT siūlo nustatyti, kad po audrų, avarijų ar ekstremaliųjų situacijų atkuriant elektros tiekimą elektroninių ryšių infrastruktūra būtų aptarnaujama prioriteto tvarka. Reguliuotojo vertinimu, tai padėtų greičiau atnaujinti mobilųjį ryšį, internetą, pagalbos skambučius ir gyventojų informavimo sistemas.

Gyventojams tokia priemonė būtų aktuali tais atvejais, kai kartu su elektra sutrinka bazinių stočių ar kitos ryšių įrangos veikimas. Tačiau pats prioriteto nustatymas negarantuotų, kad kiekvienas sutrikimas būtų pašalintas nedelsiant – realus rezultatas priklausytų nuo infrastruktūros būklės, gedimo masto ir patvirtintos atkūrimo tvarkos.

RRT taip pat ragina pradėti valstybinio kritinio ryšio tinklo diegimą, prieš tai pasirinkus jo valdymo modelį ir finansavimo šaltinius. Šis tinklas būtų skirtas pagalbos tarnyboms bei nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms per krizes, mobilizaciją ar karą.

GNSS trikdžius siūloma aptikti realiuoju laiku

Kita pasiūlymų dalis – nacionaliniai radijo spektro stebėsenos ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumai. Jie leistų realiuoju laiku nustatyti GNSS, tai yra palydovinės navigacijos signalų, trikdžius, nelegalias transliacijas ir kitus elektromagnetinės aplinkos incidentus.

Lietuvos gyventojams siūlomas atsparesnis ryšys

RRT teigimu, tokių incidentų regione daugėja. Jų poveikis gali apimti aviaciją, laivybą, kelių transportą, pasienio apsaugą, elektroninius ryšius ir kitą kritinę infrastruktūrą, kurios veiklai reikalingas tikslus vietos ar laiko signalas.

Ypatingomis aplinkybėmis siūloma nustatyti ir nacionalinio tarptinklinio ryšio tvarką. Sutrikus vieno mobiliojo operatoriaus tinklui, vartotojų įrenginiai galėtų pasinaudoti kito operatoriaus infrastruktūra. Atskirai numatomas pirmenybinis ryšys specialiosioms tarnyboms ir kritines funkcijas atliekantiems darbuotojams; tokie reikalavimai jau įrašyti naujausių radijo dažnių aukcionų sąlygose.

Regionuose dėmesys tektų paskutinei ryšio myliai

Spartaus interneto plėtrai RRT siūlo naudoti valstybės pajamas, gaunamas už teises naudoti radijo dažnius. 2026 m. operatoriai už šias teises į valstybės biudžetą sumokėjo 16 mln. eurų, o iki 2042 m. bendra suma turėtų pasiekti 45 mln. eurų.

Pirmenybę siūloma teikti vadinamajai paskutinei myliai – galutinei tinklo atkarpai, kuria konkretus namas ar kitas vartotojas prijungiamas prie spartaus ryšio. Būtent ši jungtis gali lemti, ar šalia esanti pagrindinė infrastruktūra praktiškai tampa prieinama atokesnių vietovių gyventojams.

RRT pateiktais 2025 m. duomenimis, šviesolaidiniu ryšiu galėjo naudotis 63 proc. Lietuvos namų ūkių, o kaimo vietovėse aprėptis siekė tik apie 15 proc. Tarnyba pažymi, kad itin didelės spartos tinklų aprėptis Lietuvoje didėja lėčiau negu Europos Sąjungos vidurkis.

Gyventojams, kurių gyvenamojoje vietoje nėra bent 100 Mbps ryšio, siūloma vienkartinė parama tinklo įvedimo ir prijungimo išlaidoms. Paramos dydis, gavėjų atrankos sąlygos ir prašymų teikimo tvarka šaltinyje dar nenurodyti.

Skaitmeninei pagalbai reikėtų nuolatinio tinklo

RRT siūlo per savivaldybes, bibliotekas, socialinius darbuotojus ir kitas vietos įstaigas kurti nuolatinę skaitmeninės pagalbos sistemą. Ji pirmiausia būtų skirta vyresnio amžiaus žmonėms ir regionų gyventojams, kuriems sudėtinga savarankiškai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.

Mažas pajamas gaunantiems žmonėms siūlomi atskiri paramos mechanizmai, kad ryšio paslaugų kaina neužkirstų prieigos prie viešųjų, socialinių ar sveikatos paslaugų. Konkrečios finansavimo sąlygos kol kas nepateiktos.

Prieš įgyvendinimą dar reikėtų pakeisti ryšių plėtrą ribojančius teisės aktus, apsispręsti dėl kritinio ryšio tinklo valdymo bei pasirengti 2G technologijos išjungimui. RRT siūlo iš anksto įvertinti nuo 2G priklausomą viešojo saugumo, sveikatos, energetikos, transporto ir vandentvarkos įrangą, kad pereinant prie naujesnių technologijų nenutrūktų kritinės paslaugos.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Publikacijoje atskirti RRT pasiūlymai, pateikti aprėpties duomenys ir dar nepriimti įgyvendinimo sprendimai.

Patikros

Patikrinta, kad priemonės yra pateikti pasiūlymai, o ne jau įsigalioję sprendimai.
Išlaikyti šaltinyje nurodyti 16 mln. ir 45 mln. eurų dydžiai.
Atskirti 2025 m. šviesolaidžio aprėpties rodikliai Lietuvoje ir kaimo vietovėse.
Pažymėta, kad paramos dydis ir jos skyrimo tvarka dar nepaskelbti.

BNS Tikrinti platesnį kontekstą