„Luna Robotics“ kameros Ukrainoje: kelias į NATO rinkas

Ulteh redakcija 2026-09-04 10:07 Atnaujinta: 10:18 3 min. skaitymo

Barzdotas vyras su švarku kalba į mikrofoną prie tribūnos konferencijų salėje auditorijai.

„Luna Robotics“ inžinierių darbo ritmą diktuoja naktinis matymas: dieną jie programuoja, o naktį tikrina, kaip vaizdo sistemos veikia tamsoje. Tačiau reikšmingiausi bandymai vyksta ne laboratorijoje – bendrovės įranga naudojama ir tobulinama Ukrainoje, remiantis realių operatorių pastabomis.

Lietuvos įmonė kuria bepiločiams orlaiviams skirtą vaizdo sistemų aparatinę bei programinę įrangą. Jos pagrindinės tikslinės rinkos yra NATO ir kitų sąjungininkų valstybės Europoje, JAV bei Ukraina.

Parengė „Ulteh“ redakcija pagal BNS pateiktą medžiagą.

Taip pat skaitykite: Pasiklydus Lietuvos miške: ko nedaryti pirmiausia

Karas išryškino brangaus naktinio matymo problemą

Bendrovės veiklos kryptį nulėmė Ukrainoje pasikeitęs FPV dronų vaidmuo. Anksčiau daugiausia lenktynėms ir laisvalaikiui naudoti aparatai tapo šiuolaikinio karo priemone, tačiau jų veikimą naktį ribojo ekonomiškai pagrįstų vaizdo sprendimų trūkumas.

„Luna Robotics“ vadovo Elvino Kukio teigimu, terminio vaizdo kamera tuo metu galėjo kainuoti penkis ar net dešimt kartų daugiau už visą FPV droną. Įmonė ėmė kurti pigesnę alternatyvą, pritaikytą naktinėms užduotims.

Pirmieji įrenginiai Ukrainą pasiekė per partnerius ir savanorių organizacijas, perdavusias juos koviniams daliniams. Vėliau bendrovė užmezgė tiesioginį bendradarbiavimą su Ukrainos karinėmis pajėgomis ir gynybos technologijų partneriais. Pasak įmonės, dabar jos sistemos naudojamos įvairiuose padaliniuose realioms užduotims vykdyti.

Operatorių pastabos keičia kameros programinę įrangą

Ryšys su operatoriais, padalinių vadais ir sistemų integratoriais leidžia inžinieriams vertinti misijų vaizdo medžiagą bei pastebėtas problemas paversti konkrečiais produkto pakeitimais. Kadangi elektroninė ir programinė įranga kuriama vienoje komandoje, atnaujintas versijas galima greitai perduoti pakartotiniams bandymams.

Vienas tokių pakeitimų buvo naktinio vaizdo apdorojimo algoritmų koregavimas. Ukrainoje dirbę operatoriai susidūrė su skirtingomis apšvietimo ir kontrasto sąlygomis, todėl programinė įranga buvo pritaikyta geriau reaguoti į besikeičiančią aplinką.

Vaizdas apdorojamas pačioje kameroje realiuoju laiku. Taip viename įrenginyje sujungiama bendrovės kuriama elektronika ir algoritmai, atsakingi už gaunamo vaizdo pritaikymą. Didžiausia „Luna Robotics“ komandos dalis dirba tyrimų ir plėtros srityje.

Patirtis Ukrainoje tampa patikimumo įrodymu

Gynybos rinkoje sėkmingo laboratorinio ar poligono bandymo dažnai nepakanka. Užsienio kariuomenės ir partneriai taip pat vertina, ar technologija buvo naudojama sudėtingomis eksploatacijos sąlygomis. E. Kukio teigimu, Ukrainoje sukaupta patirtis padeda greičiau kurti pasitikėjimą ir pradėti pokalbius dėl naujų partnerysčių.

Vis dėlto vadinamasis „battlefield-tested“ statusas savaime neužtikrina užsakymo. Galutinis įrangos naudotojas, pirkėjas ir sprendimą priimanti institucija gynybos sektoriuje gali būti skirtingos grandys. Ilgi viešųjų pirkimų ciklai taip pat apsunkina gamybos apimčių ir užsakymų planavimą.

Ukrainą įmonė vertina ir kaip ilgalaikę rinką. Numatyta plėsti ryšius su vietos partneriais ir technologijų integraciją, kad tie patys sprendimai galėtų būti pritaikomi Ukrainos bei kitų NATO valstybių poreikiams.

Lietuvos įmonėms eksporto duris atveria bendri stendai

Tarptautinį „Luna Robotics“ matomumą padėjo stiprinti Inovacijų agentūros organizuojamos iniciatyvos. 2025 metais bendrovės sprendimas buvo pripažintas geriausiu „Baltic Miltech Summit“ konkurse „Pitch Battle“, o 2026-aisiais įmonė technologijas pristatė pasaulinėje gynybos pramonės parodoje „Eurosatory“, Lietuvos nacionaliniame stende.

Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovės Živilės Pilvelės pateiktais duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį Ukraina buvo penkta didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. Jai teko 5,5 proc. visos šių prekių eksporto vertės, o eksportuota suma, palyginti su 2025 metais, išaugo 218,7 mln. eurų.

Kitas „Baltic Miltech Summit“ numatytas 2027 metų birželio 29 dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio pėdsakas

Redakcija atskyrė bendrovės teiginius apie technologijų naudojimą nuo šaltinyje pateiktų eksporto duomenų ir renginių faktų.

Patikros

Technologijos paskirtis ir naudojimo Ukrainoje aplinkybės perteiktos pagal BNS medžiagą.
Teiginiai apie produkto tobulinimą priskirti „Luna Robotics“ vadovui Elvinui Kukiui.
Eksporto rodikliai priskirti Inovacijų agentūros atstovei Živilei Pilvelei.
„Eurosatory“ ir kito „Baltic Miltech Summit“ datos pateiktos taip, kaip nurodyta šaltinyje...

BNS Ieškoti nepriklausomo konteksto