Lietuvoje mažėja jaunųjų ūkininkų: kas perims ūkius?

Naujienų redakcija 2026-09-24 07:45 3 min. skaitymo

2016 m. Lietuvoje buvo 19 656 jaunieji ūkininkai, o 2026 m. – 13 633. Remdamasi Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) skelbia, kad per dešimtmetį jų sumažėjo 6 023, arba beveik 31 proc. Šis pokytis kelia klausimą, kiek žmonių ateityje galės perimti ūkius ir tęsti maisto gamybą regionuose.

Ką parodo dešimties metų skaičiai

Pateikti skaičiai rodo jaunųjų ūkininkų skaičiaus skirtumą tarp 2016 ir 2026 metų. Jie savaime neatskleidžia, kiek žmonių per tą laiką pradėjo ūkininkauti, kiek pasitraukė ir kiek išaugo iš „jaunojo ūkininko“ amžiaus grupės. Vien iš šių dviejų taškų taip pat negalima nustatyti, kuri politikos priemonė lėmė pokytį.

LJŪJS mažėjimą sieja su poreikiu nuosekliau rūpintis kartų kaita. Ūkių perdavimas yra ilgalaikis procesas: žmogui reikia galimybės gauti žemės ir finansavimą, įgyti praktinių žinių bei planuoti investicijas. Todėl net ir pradėjus ūkininkauti svarbu, ar pavyksta ūkyje įsitvirtinti.

Žemė, finansavimas ir ūkių perdavimas

Sąjunga išskiria kelias kliūtis naujiems ūkininkams. Pasak jos, pradėti veiklą sunkina žemės įsigijimas ar nuoma ir finansavimo gavimas neturint didelio pradinio kapitalo arba užstato. Jauniems žmonėms taip pat tenka konkuruoti su daugiau žemės ir lėšų turinčiais ūkio subjektais.

Kitas iššūkis – veikiančio ūkio perėmimas iš pasitraukti ketinančio ūkininko. Sąjungos vertinimu, tam reikia sistemos, kuri sujungtų abi puses. Ji taip pat mini praktinės mentorystės poreikį, besikeičiančius reikalavimus ir galimybę už pagamintą produkciją gauti sąžiningą kainą. Pranešime šių kliūčių poveikis neišmatuotas atskirais rodikliais, todėl jų negalima laikyti įrodytu beveik 31 proc. sumažėjimo paaiškinimu.

Lietuvos skaičius ir Europos Sąjungos tikslas

LJŪJS nurodo, kad Europos Komisijos kartų kaitos strategijoje siekiama iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ir naujųjų ūkininkų dalį. Čia svarbus matavimo skirtumas: ES tikslas kalba apie dalį, o Lietuvos pranešime pateiktas žmonių skaičius. Mažėjantis skaičius kelia susirūpinimą, tačiau be duomenų apie visų ūkininkų skaičių jis neparodo, kaip per tą patį laiką keitėsi jaunųjų ūkininkų dalis Lietuvoje.

Sąjunga ragina nustatyti nacionalinius jaunųjų ūkininkų skaičiaus tikslus 2030 ir 2040 metams bei reguliariai vertinti pažangą. Ji siūlo vienoje sistemoje derinti įsikūrimo paramą, finansavimą, žemės prieinamumą, konsultacijas ir mentorystę. Tarp kitų siūlymų – palankesnės sąlygos iš užsienio grįžtantiems žmonėms, skaidresnė žemės rinka ir jaunųjų ūkininkų įtraukimas rengiant sprendimus.

Dialogo siekiama prieš Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai

Lietuvai ruošiantis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2027 m., LJŪJS siekia aptarti savo pasiūlymus su Žemės ūkio ministerija. Sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas teigia, kad dėl susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika kreiptasi prieš du mėnesius, tačiau susitikimo datos sąjunga dar nežino. Jo teigimu, atsakymų į ministerijai siųstus klausimus taip pat negauta. Tai sąjungos pateikta informacija; ministerijos pozicija šaltinio pranešime nepateikta.

Sąjunga siūlo sprendimus rengti kartu su ministerija, politikais ir mokslo atstovais. Artimiausias jos įvardytas žingsnis – tiesioginis pasiūlymų aptarimas su ministerija; konkreti susitikimo data pranešime nenurodyta.

Parengė „Ulteh“ redakcija pagal BNS paskelbtą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pranešimą.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir skaičiai

Straipsnyje sąjungos pateikti duomenys ir vertinimai atskirti nuo išvadų, kurių vien šie skaičiai neleidžia daryti.

Patikros