Atleidimas ir atsiskaitymas keičiasi: ką tikrinti?

Vidutinio amžiaus barzdotas vyras šviesiu kostiumu stovi šalia didelio lango šviesioje patalpoje.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje keičiasi kelios Darbo kodekso taisyklės: darbo sutarties nutraukimas, galutinis atsiskaitymas, individualūs susitarimai ir nuotolinis darbas. Darbuotojui, kurio sutartis baigiasi, ypač svarbu žinoti, kada turi būti išmokėti pinigai. Darbdaviui – patikrinti, kokį pagrindą ir terminus jis taiko.

Šis Ulteh redakcijos paaiškinimas parengtas pagal BNS paskelbtą Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) informaciją apie Darbo kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XV-1058. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad konkrečiu atveju reikia įvertinti ir pereinamąsias nuostatas.

Lapkričio 1-oji netaikoma visoms pradėtoms procedūroms

Pagrindiniai pakeitimai įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d. Tačiau iki spalio 31 d. pradėtoms įstatyme nurodytoms procedūroms ir procesams, jau nustatytiems išbandymo terminams bei pradėtiems darbo ginčams bus taikomos ankstesnės Darbo kodekso nuostatos.

Todėl vien darbo santykių pabaigos data ne visada parodo, kuri taisyklių redakcija galioja. Sprendžiant konkretų klausimą reikia nustatyti, kada pradėta atitinkama procedūra, procesas ar ginčas.

Atleidimui darbdavio valia reikės pagrįstos priežasties

Pagal Darbo kodekso 59 straipsnį sutartį nutraukiantis darbdavys nuo lapkričio 1 d. turės nurodyti pagrįstą priežastį. Išliks pareiga darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Šį atleidimo pagrindą ir toliau galės taikyti tik teisę į jį turintys darbdaviai.

Keičiasi ir terminas sprendimui dėl atleidimo už darbo pareigų pažeidimą priimti. Į vieno mėnesio terminą nebebus įskaitomas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. VDI primena, kad vertinant pažeidimą reikia atsižvelgti į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį ir darbo rezultatus; atleidimas turi būti proporcingas.

Dar vienas pakeitimas taikomas tada, kai įstatymams prieštaraujančios darbo sutarties negalima pataisyti, o darbuotojo negalima arba jis nesutinka būti perkeltas į kitą laisvą vietą. Jei prieštaravimas atsirado dėl darbuotojo kaltės, išeitinė išmoka nebus mokama.

Atleidimas ir atsiskaitymas keičiasi: ką tikrinti?

Galutinės išmokos dalį bus galima atidėti iki trijų mėnesių

Jei pasibaigus darbo santykiams darbuotojui mokėtina suma viršys jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, šalys galės susitarti vėliau išmokėti tik tą dalį, kuri viršija šį dydį. Likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.

Darbuotojui, kuriam siūlomas toks susitarimas, verta atskirti dvi sumas: vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydį ir jį viršijančią dalį. Darbdaviui susitarime svarbu aiškiai nurodyti, kuri suma atidedama ir kada ji bus išmokėta.

Didesnį atlyginimą gaunančių darbuotojų sutartyse – daugiau pasirinkimo

Platesni individualūs susitarimai bus galimi, kai darbo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Su tokiais darbuotojais taip pat galės būti sutartas iki šešių mėnesių išbandymo terminas.

Susitarimų laisvė turės ribas. Negalės būti nukrypstama, be kita ko, nuo maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės bei nediskriminavimo reikalavimų. Susitarimu taip pat turės būti išlaikyta darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra. Prieš keičiant sutartį abiem šalims reikės patikrinti, ar atlyginimas atitinka nustatytą ribą ir kokią konkrečią sąlygą siūloma keisti.

Nuotolinį darbą lems darbo organizavimo galimybės

Darbdavys ir toliau turės tenkinti darbuotojų, kuriems Darbo kodeksas suteikia šią garantiją, prašymus dirbti nuotoliniu būdu, nebent to neleidžia darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumai. Dėl šios dalies kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta kitaip. Iš kodekso šalinama atskira išimtis dėl per didelių nuotolinio darbo organizavimo sąnaudų. Pagal darbo organizavimo ir gamybos proceso ypatumus bus vertinami ir tokių darbuotojų prašymai dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu.

Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse taip pat galės būti kitaip reguliuojamas kasmetinių atostogų naudojimas ir kompensavimas. Jose galės būti numatytas dvejų metų terminas teisei pasinaudoti atostogomis prarasti, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo atostogauti, ir tam tikrais atvejais – piniginė kompensacija už dalį nepanaudotų atostogų. Todėl darbuotojams ir darbdaviams, kuriems taikoma tokia sutartis, reikės tikrinti ne vien Darbo kodeksą, bet ir jos nuostatas.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Naujienų redakcija

Naujienų redakcija

„Ulteh“ naujienų redakcija operatyviai apžvelgia svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius. Mūsų komanda atsakingai tikrina informacijos šaltinius, siekdama užtikrinti pateikiamų faktų tikslumą, objektyvumą ir nešališkumą. Mes nuolat stebime aktualijas, kad skaitytojus pasiektų tik patikima ir svarbi informacija. Redakcija prisiima visišką atsakomybę už turinio kokybę bei laikosi aukščiausių žurnalistinės etikos standartų, siekdama kurti skaidrią ir informatyvią erdvę kiekvienam portalo lankytojui

Daugiau istorijų