PUPP pokyčiai mokyklose: liberalai pritaria prezidento veto

Pieštukas padėtas ant egzamino lapo su atsakymų laukeliais, pasiruošimas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija patvirtino palaikysianti prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo siūloma privalomojo Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės įsigaliojimą atidėti iki 2029 m. rugsėjo 1 dienos. Liberalai sprendimą vadina kompromisiniu: slenkstinio pasiekimų lygio neatsisakoma, tačiau mokykloms ir mokiniams suteikiama daugiau laiko pasirengti.

Siūlomas pakeitimas reikštų, kad reikalavimas pagrindiniam išsilavinimui įgyti per PUPP pasiekti bent slenkstinį lygį pradėtų galioti vėliau. Pats pasiekimų patikrinimas nėra naikinamas. Liberalų teigimu, papildomas laikotarpis neturi tapti priežastimi atsisakyti numatytų standartų ar dar kartą atidėti jų taikymą.

Ką atidėjimas reikštų mokiniams ir mokykloms

Mokiniams svarbiausias skirtumas yra siūlomo reikalavimo taikymo laikas. Jeigu prezidento siūlymas būtų įgyvendintas, privaloma PUPP kartelė būtų siejama su 2029 m. rugsėjo 1 diena. Taigi šiuo metu besimokančioms ir būsimoms mokinių grupėms svarbu atskirti patį PUPP nuo slenkstinio lygio: kalbama ne apie patikrinimo panaikinimą, o apie momento, nuo kurio jo rezultatas taptų privaloma pagrindinio išsilavinimo įgijimo sąlyga, nukėlimą.

Mokykloms trejų metų laikotarpis turėtų būti skirtas pasirengti slenkstiniam modeliui ir sustiprinti pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams. Liberalų sąjūdžio frakcija pabrėžia, kad mokytojams, mokiniams ir jų tėvams reikia iš anksto žinomų bei stabilių reikalavimų, o ne reguliariai besikeičiančių politinių signalų.

Pozicija dėl PUPP paskirties

Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad PUPP neturėtų likti vien formaliu reikalavimu. Pasak jos, patikrinimas turi parodyti, ar pagrindinio ugdymo programą baigiantis mokinys yra įgijęs būtinas žinias ir gebėjimus, taip pat padėti laiku nustatyti, kam reikia papildomos pagalbos.

„Prezidento siūlymas nėra idealus, tačiau šiandien tai – mažesnė blogybė. PUPP turi turėti realią reikšmę, kad žinotume, ar baigdamas pagrindinio ugdymo programą mokinys yra įgijęs būtinas žinias“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Frakcija nepritaria siūlymams visiškai atsisakyti slenkstinio pasiekimų lygio arba jį nuleisti. Jos vertinimu, nustatyta kartelė turi būti derinama su realiomis mokyklų galimybėmis padėti mokiniams ją pasiekti, todėl vien reikalavimo datos pakeitimo nepakanka.

Pasirengimo laikotarpio užduotys

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Kairys papildomą laiką sieja su Švietimo ministerijos atsakomybe parengti veikiančią sistemą. Per šį laikotarpį, jo teigimu, turi būti užtikrinti mokykloms reikalingi įrankiai ir ištekliai, o pagalba mokiniams suteikiama dar iki patikrinimo.

Frakcija žada stebėti ministerijos pasirengimą, kad 2029 metais sistemos nepasirengimas nebebūtų nurodomas kaip naujo atidėjimo priežastis. Kartu liberalai pabrėžia, jog PUPP klausimas negali būti sprendžiamas atskirai nuo bendros pagalbos mokiniams sistemos: patikrinimo paskirtis turėtų būti ne bausti, o anksčiau pastebėti mokymosi spragas.

Straipsnis parengtas „Ulteh“ pagal 2026 m. rugpjūčio 25 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimą žiniasklaidai, paskelbtą ELTA.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Ulteh redakcija

Ulteh redakcija

Ulteh redakcija atsako už Ulteh publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų