AI agentai pirks už žmones: kiek kontrolės jiems patikėsime

Ulteh redakcija 2026-09-09 08:21 3 min. skaitymo

Išmanusis telefonas su virtualiais drabužiais ir pirkinių krepšeliu, simbolizuojantis šiuolaikinę skaitmeninę prekybą internetu.

Parengė „Ulteh“ redakcija pagal BNS išplatintą „Mastercard“ medžiagą. Paskelbta 2026 m. rugsėjo 9 d.

Daugiau kaip vienas iš dešimties interneto pirkėjų iki 2030 metų gali reguliariai patikėti prekių pasirinkimą ir apmokėjimą dirbtinio intelekto agentams. Tokią prognozę „Mastercard“ pateikia ataskaitoje „A Short History of the Future of Shopping and Payments“, parengtoje su keturiais ateities tyrinėtojais.

Kalbama ne vien apie rekomendacijas. AI agentai galėtų palyginti pasiūlymus, patikrinti pardavėjų teiginius, pasirinkti prekę pagal žmogaus nustatytas taisykles ir už ją sumokėti. Tačiau tai yra bendrovės užsakymu parengtas galimos ateities scenarijus, o ne patvirtintas vartotojų elgesio rezultatas.

Kasdienius pirkinius pirmiausia perimtų AI agentai

Ataskaitoje prognozuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos AI agentais galėtų reguliariai naudotis daugiau kaip 300 mln. interneto pirkėjų visame pasaulyje. Pirmiausia jiems būtų patikimi pasikartojantys ir mažesnės rizikos pirkiniai – maisto prekės, vaistai bei prenumeratos.

Vienas ataskaitos autorių Magnus Lindkvist skiria pirkimą nuo apsipirkimo. Jo scenarijuje algoritmai atliktų rutininius užsakymus, o žmonės patys apsipirktų tuomet, kai norėtų ieškoti naujovių, pasisemti įkvėpimo ar tiesiog mėgautis procesu.

„Mastercard“ Baltijos šalių vadovas Karlis Mikoss teigia, kad AI jau padeda žmonėms nuspręsti, ką pirkti, o ateityje galėtų atlikti ir patį sandorį. Tokiu atveju vartotojas turėtų iš anksto nustatyti ribas: kokias prekes agentas gali rinktis, kiek gali išleisti ir kada prieš mokėjimą privalo paprašyti patvirtinimo.

Paaugliai AI rekomendacijomis pasitiki dažniau

Prognozę papildo „Mastercard“ ir tyrimų bendrovės „Opinium“ apklausa. 2026 metų birželį ir liepą apklausta 13 tūkst. tėvų ir tiek pat jų 13–18 metų vaikų – iš viso 26 tūkst. respondentų 13 Europos ir Artimųjų Rytų rinkų.

Apklausoje 27 proc. paauglių nurodė, kad tikriausiai naudotų visiškai AI valdomą apsipirkimo asistentą, galintį rekomenduoti, pasirinkti ir nupirkti prekes pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Tarp tėvų taip atsakė 16 proc.

AI geriausiai kainai ar nuolaidai rasti kas savaitę naudojo 18 proc. paauglių ir 10 proc. tėvų. Be to, 31 proc. jaunų respondentų teigė produkto rekomendacija labiau pasitikėsiantys AI nei draugu, o 23 proc. – labiau nei savo tėvų patarimu.

Šie skaičiai rodo apklaustųjų nuostatas, bet neįrodo, kad jie iš tikrųjų perduos mokėjimus autonominėms sistemoms. Lietuva į apklausos rinkų sąrašą nebuvo įtraukta, todėl rezultatų negalima tiesiogiai laikyti Lietuvos vartotojų nuomonės matu.

Patogumas priklausys nuo sutikimo ir atsakomybės ribų

AI agentui suteikus teisę mokėti, svarbiausias klausimas būtų ne vien kortelės duomenų apsauga. Sistema turėtų patikimai atpažinti vartotoją, suprasti jo duoto leidimo ribas ir išsaugoti informaciją, kodėl konkretus sandoris buvo atliktas.

Ataskaitoje dalyvavusi Theodora Lau pabrėžia tapatybės, sutikimo, autorizavimo ir atsakomybės taisykles. Jei agentas nupirktų netinkamą prekę, viršytų biudžetą ar klaidingai suprastų užduotį, vartotojui turėtų būti aišku, kas atsako už sprendimą ir kaip sandorį ginčyti.

Keistis tektų ir pardavėjams. AI sistemoms reikėtų mašininiu būdu perskaitomų kainų, grąžinimo sąlygų, sertifikatų ir kitų patikimumo įrodymų, nes agentas galėtų juos tikrinti per kelias sekundes. Vien reklaminio teiginio nepakaktų, jei jo nebūtų galima susieti su patikrinamu dokumentu.

Prognozė iki 2030-ųjų dar nėra rinkos garantija

Daugiau kaip 300 mln. naudotojų rodiklis pagrįstas ateities tyrinėtojų prognozėmis, o ne jau užfiksuotu AI agentų naudojimu. Ataskaitą užsakė mokėjimų bendrovė, kuri pati kuria agentiniams atsiskaitymams skirtus sprendimus, todėl jos scenarijus turi būti vertinamas kaip suinteresuotos rinkos dalyvės požiūris.

Neapibrėžta lieka ir reguliavimo sparta. Ataskaitoje numatoma, kad iki 2030 metų bent trys G20 reguliuotojai gali paskelbti oficialias AI agentų registravimo ir stebėsenos gaires, tačiau tai taip pat yra prognozė, o ne paskelbtas valdžios institucijų įsipareigojimas.

Technologija jau bandoma realiomis sąlygomis: 2026 metais „Mastercard“ su partneriais Europoje atliko pirmą bendrovės nurodomą tiesioginį viso proceso agentinį mokėjimą. Bandymas parodė techninę galimybę, bet masinis naudojimas priklausys nuo to, ar vartotojai galės matyti agento veiksmus, atšaukti leidimą ir išlaikyti galutinę savo pinigų kontrolę.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir patikra

Publikacijoje atskirti „Mastercard“ prognozuojami scenarijai, apklausos duomenys ir dar nepatvirtinti reguliavimo lūkesčiai.

Patikros

Patikrinta prognozės riba – daugiau kaip 300 mln. reguliarių AI agentų naudotojų iki 2030...
Nurodyta apklausos imtis, laikotarpis ir visos 13 tirtų rinkų, pažymint, kad Lietuva nebuv...
Atskirtas atliktas agentinio mokėjimo bandymas nuo būsimo masinio technologijos naudojimo.
Reguliavimo gairių atsiradimas pateiktas kaip prognozė, o ne patvirtintas institucijų spre...

BNS / „Mastercard“ pranešimas Ieškoti nepriklausomo konteksto