Rugsėjo 21-oji: kaip pasaulis mokosi taikos dialogo

Sienos piešinys su užrašu World Peace šalia tuščio atviro pastato lango.

Jungtinės Tautos rugsėjo 21-ąją mini Tarptautinę taikos dieną – datą, skirtą ne tik simboliniam paliaubų priminimui, bet ir konkrečiam pokalbiui apie ginkluotų konfliktų prevenciją, saugumą bei pilietinę atsakomybę. Lietuvoje ši diena gali tapti proga mokyklose, bendruomenėse ir šeimose nagrinėti, kaip istorija veikia dabartinius sprendimus ir kodėl taika prasideda nuo gebėjimo kalbėtis.

Kaip rugsėjo 21-oji tapo Tarptautine taikos diena

Tarptautinės taikos dienos istorija susijusi su Jungtinių Tautų pastangomis įtvirtinti dieną, kuri primintų valstybių pareigą spręsti nesutarimus taikiai. 1981 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nustatė Taikos dieną, kuri iš pradžių buvo minima trečiąjį rugsėjo antradienį – tą pačią dieną, kai prasidėdavo Generalinės Asamblėjos metinė sesija.

Vėliau data buvo pakeista. 2001 metais Jungtinės Tautos rugsėjo 21-ąją paskelbė nuolatine Tarptautine taikos diena. Kartu valstybės paragintos šią dieną laikytis paliaubų ir nesmurtavimo. Tai svarbus pokytis: data tapo ne vien instituciniu kalendoriniu įrašu, bet ir aiškesniu raginimu bent vienai dienai mažinti smurto grėsmę bei sudaryti sąlygas dialogui.

Šiandien Tarptautinė taikos diena suprantama plačiau nei vien karo nebuvimas. Ji apima konfliktų prevenciją, žmogaus teises, saugų bendravimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir visuomenės atsparumą melui bei neapykantos kurstymui.

Kodėl taika prasideda dar prieš konfliktą

Ginkluotas konfliktas paprastai neatsiranda vienu momentu. Prieš jį dažnai būna ilgai auganti įtampa, nepasitikėjimas, politinis susipriešinimas, dezinformacija arba grupių nužmoginimas. Todėl taikos tema apima ne tik reakciją į karą, bet ir sprendimus, kurie gali sumažinti smurto tikimybę.

Praktiniu požiūriu konfliktų prevencija gali reikšti kelis dalykus:

  • ankstyvą įtampos požymių atpažinimą ir tarpininkavimą;
  • patikimos informacijos tikrinimą prieš ja dalijantis;
  • pagarbų mažumų, kaimynų ir kitokią nuomonę turinčių žmonių įtraukimą;
  • institucijų gebėjimą paaiškinti sprendimus ir prisiimti atsakomybę;
  • vaikų bei suaugusiųjų mokymą spręsti ginčus be grasinimų ir smurto.

Tai nereiškia, kad visi nesutarimai gali būti išspręsti vien geru tonu. Taika taip pat reikalauja saugumo, teisingumo, atsparių institucijų ir pasirengimo ginti žmones nuo smurto. Dialogas nėra pasidavimas, o būdas ieškoti sprendimo dar tada, kai įmanoma išvengti didesnės žalos.

Ką ši data gali reikšti Lietuvos mokykloms

Mokykloje Tarptautinė taikos diena neturėtų apsiriboti plakato kūrimu ar vienu sakiniu apie draugystę. Ji gali būti siejama su istorijos, pilietiškumo pagrindų, etikos, lietuvių kalbos ir informatikos pamokomis.

Istorija per konkrečius klausimus

Mokiniai gali pasirinkti vieną istorinį konfliktą ir išsiaiškinti, kas vyko prieš jam prasidedant: kokie sprendimai didino įtampą, kokie balsai buvo ignoruojami, ar egzistavo tarpininkavimo galimybės. Svarbu atskirti faktus, liudijimus, propagandą ir vėlesnius vertinimus.

Rugsėjo 21-oji: kaip pasaulis mokosi taikos dialogo

Dialogo pratybos

Klasėje galima surengti struktūruotą diskusiją, kurioje mokiniai ginčijamą klausimą nagrinėja iš kelių pozicijų. Kiekvienas dalyvis pirmiausia turi tiksliai pakartoti kito žmogaus argumentą ir tik tada pateikti savąjį. Tokia užduotis moko ne pritarti viskam, o išgirsti, kas iš tiesų sakoma.

Informacijos atsparumas

Taikos kultūra šiandien susijusi ir su tuo, kaip vartojame informaciją. Mokiniams galima pateikti dvi žinutes apie tą patį įvykį ir paprašyti pažymėti, kokie žodžiai kelia baimę, skatina pyktį arba pateikia nepatikrintas išvadas. Taip taikos tema susiejama su kasdieniu naudojimusi socialiniais tinklais.

Kaip Tarptautinę taikos dieną paminėti bendruomenėje

Bendruomenė galėtų surengti ne formalų minėjimą, o pokalbį apie vietos saugumą ir tarpusavio pasitikėjimą. Pavyzdžiui, gyventojai gali aptarti, kaip elgtis krizės metu, kur rasti patikimą informaciją, kaip padėti vienišiems kaimynams ar kaip atpažinti neapykantos kalbą.

Bibliotekos, kultūros centrai ir nevyriausybinės organizacijos galėtų pakviesti skirtingų kartų žmones pasidalyti šeimos istorijomis apie karą, tremtį, migraciją, taikų pasipriešinimą ar susitaikymą. Tokie pokalbiai turi būti vedami jautriai: nereikėtų versti žmonių viešinti asmeninių traumų ar supaprastinti sudėtingos patirties iki vienos pamokos.

Šeimoje galima pradėti nuo trijų klausimų: kokį konfliktą šiandien matome viešojoje erdvėje, kaip atskiriame faktą nuo nuomonės ir ką galime padaryti, kad nesutarimas neperaugtų į įžeidinėjimą? Vaikams verta paaiškinti, kad taika nėra reikalavimas tylėti. Tai gebėjimas kalbėti apie neteisybę, nustatyti ribas ir ieškoti saugaus sprendimo.

Ką verta prisiminti rugsėjo 21-ąją

Tarptautinė taikos diena turi aiškią datą, bet jos prasmė nesibaigia vieną dieną. Jungtinių Tautų sprendimas rugsėjo 21-ąją skirti taikai primena, kad paliaubos, dialogas ir smurto prevencija yra tarptautinės atsakomybės klausimai.

Lietuvoje ši data prasmingiausia tada, kai ji padeda kalbėti konkrečiai: apie istorinius pasirinkimus, informacijos patikimumą, pagalbą pažeidžiamiems žmonėms ir kasdienius būdus mažinti priešiškumą. Kitas patikrinamas šios dienos etapas – rugsėjo 21-oji, kai mokyklos, bendruomenės ir šeimos galės įvertinti, kokį realų pokalbį apie saugumą ir atsakomybę pasirinko surengti.

Šaltinis: United Nations

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Istorijos redakcija

Istorijos redakcija

„Ulteh“ istorijos redakcija atsakinga už kruopščią praeities įvykių, kultūrinio paveldo ir netikėtų faktų analizę. Mūsų komanda remiasi patikimais istoriniais šaltiniais, archyviniais duomenimis ir ekspertų įžvalgomis, siekdama pateikti objektyvų bei įtraukiantį turinį. Kiekvienas straipsnis yra nuodugniai tikrinamas, užtikrinant faktinį tikslumą ir redakcinę atsakomybę, kad skaitytojai galėtų atrasti istoriją be mitų ir iškraipymų

Daugiau istorijų