Mokesčių vengiančioms įmonėms gali grėsti ribojimai
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina dar šį rudenį parengti konkrečias priemones, kurios mažintų šešėlinę ekonomiką ir didintų valstybės biudžeto pajamas. Tarp svarstomų galimybių – tam tikrų valstybės paslaugų ribojimas juridiniams asmenims, vengiantiems mokėti mokesčius.
Apie tai penktadienį pranešta po šalies vadovo susitikimo su finansų ministru Taurimu Valiu, ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu bei kitų valstybės institucijų vadovais. BNS paskelbtame Lietuvos Respublikos Prezidentūros pranešime pabrėžiama, kad galutiniai sprendimai dar nėra priimti.
Svarstomi ribojimai mokesčių vengiančioms įmonėms
Finansų ministras pristatė vykdomas ir naujai svarstomas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones. Viena jų leistų aiškiau atskirti įmones, kurių veikla orientuota į mokesčių vengimą, ir galimai nesuteikti joms dalies valstybės paslaugų, kol jos netaps drausmingomis mokesčių mokėtojomis.
Kokios konkrečios paslaugos galėtų būti ribojamos, pranešime nenurodyta. Neįvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos įmonės būtų priskiriamos prie mokesčių vengiančių juridinių asmenų.
Prezidento teigimu, skaidriai veikiančiam verslui valstybės institucijos turėtų padėti augti: sparčiau teikti viešąsias paslaugas, mažinti administracinę naštą ir skatinti aukštesnės pridėtinės vertės veiklą bei plėtrą regionuose.

Biudžeto pajamos siejamos su gynyba ir socialinėmis programomis
G. Nausėda nurodė, kad prieš daugiau nei metus įvykdytos mokesčių reformos didesnis poveikis biudžeto įplaukoms turėtų pasireikšti 2027 metais. Papildomų pajamų, pasak prezidento, reikės gynybai, socialinėms programoms ir viešųjų finansų tvarumui užtikrinti.
Remiantis pranešime pateiktomis Europos Komisijos prognozėmis, per Lietuvos biudžetą perskirstoma bendrojo vidaus produkto dalis 2026 metais turėtų siekti 34,8 proc., o 2027 metais – 35,6 proc.
Konkrečių sprendimų laukiama rudenį
Prezidentas pareiškė, kad naujų sprendimų dėl biudžeto pajamų ir šešėlinės ekonomikos mažinimo reikia jau 2026 metų rudenį. Pranešime nepateiktas tikslus pasiūlymų pristatymo terminas ar planuojama jų įsigaliojimo data.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Publikacija parengta pagal BNS paskelbtą Lietuvos Respublikos Prezidentūros pranešimą, atskiriant svarstomas priemones nuo priimtų sprendimų.
- Patikrinta, kad valstybės paslaugų ribojimas įvardytas tik kaip svarstoma galimybė.
- Išsaugotos šaltinyje nurodytos 2026 ir 2027 metų biudžeto perskirstymo prognozės.
- Pažymėta, kad konkretūs ribojimai, kriterijai ir įsigaliojimo datos dar nepaskelbti.
- Asmenų pareigos ir pavardės sutikrintos su pateiktu pranešimu.
- Šaltinis
- BNS ir Lietuvos Respublikos Prezidentūra
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-04 11:58
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai