Lietuvoje žemės lengvatos: kurie regionai pajus naudą

Verslo ir pinigų redakcija 2026-09-10 17:23 3 min. skaitymo

Lamos portretas Žemaitijos zoologijos sode, Lietuva, laukiančios permainų žemės ūkio sektoriuje.

Iniciatyvos rengėjų skaičiavimu, vidutinis stambus projektas per pirmuosius dešimt veiklos metų sumokėtų 27 mln. eurų su darbo santykiais susijusių mokesčių. Negautos valstybinio žemės sklypo nuomos pajamos tuo pačiu laikotarpiu siektų apie 0,68 mln. eurų. Šiuo palyginimu grindžiamos Lietuvos Respublikos Seimo priimtos Investicijų įstatymo ir Žemės įstatymo pataisos, atveriančios stambiems investuotojams palankesnę prieigą prie žemės.

Parengė „Ulteh“ redakcija pagal 2026 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo pranešimą.

Lengvatos bus skirtos ne kiekvienam dideliam verslui

Naujoji tvarka apims tik Investicijų įstatyme nustatytus stambaus projekto kriterijus atitinkančius investuotojus. Vertinamas ne vien investicijos dydis, bet ir planuojamų darbo vietų skaičius, darbuotojams mokamas atlyginimas, projekto ekonominė nauda bei kiti minimalūs reikalavimai.

Tai reiškia, kad vien pasiekti piniginę ribą nepakaks. Didžiausiems projektams taip pat reikės surinkti nustatytą kvalifikacinį balą, o regioninė lengvata bus siejama su konkrečia projekto įgyvendinimo vieta.

Dvi investicijų ribos atveria skirtingus kelius

Projekto atvejis	Pagrindinė sąlyga
Didelis stambus projektas	Ne mažesnė kaip 250 mln. eurų investicija ir reikiamas kvalifikacinis balas
Regioninis stambus projektas	Didesnė kaip 20 mln. eurų investicija už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių ribų

250 mln. eurų riba skirta didžiausią ekonominį svorį turintiems projektams, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje jie būtų įgyvendinami. Regionams numatyta gerokai žemesnė – daugiau kaip 20 mln. eurų – kartelė, tačiau ji negalios trijų didžiųjų miestų savivaldybėse.

Toks atskyrimas sudaro galimybę lengvatomis naudotis ir mažesnės apimties projektams, jeigu jie pasirinks regioną. Vis dėlto pataisos savaime negarantuoja, kad kiekvienas daugiau kaip 20 mln. eurų vertės projektas gaus žemę: investuotojas turės atitikti visą stambiam projektui nustatytų kriterijų rinkinį.

Vienam projektui skaičiuojamos 272 darbo vietos

Aiškinamajame rašte pateikti iniciatorių skaičiavimai rodo, kad vienas pagal stambaus projekto investicijų sutartį vykdomas projektas vidutiniškai galėtų sukurti 272 darbo vietas. Nurodomas vidutinis atlyginimas – 2 994 eurai, arba maždaug 1,4 karto daugiau už šalies apdirbamosios gamybos srities vidurkį.

Lietuvoje žemės lengvatos: kurie regionai pajus naudą

Viena visiškai įgyvendinto stambaus projekto darbo vieta, rengėjų vertinimu, sukurtų 2,49 karto daugiau pridėtinės vertės nei apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkis. Vidutinis metinis vieno projekto indėlis į Lietuvoje sukurtos pridėtinės vertės augimą siektų papildomus 18,9 mln. eurų.

Šie dydžiai yra pataisų iniciatorių prognoziniai skaičiavimai, o ne jau pasiektas reformos rezultatas. Faktinis poveikis darbo vietoms ir savivaldybių pajamoms priklausys nuo to, kiek projektų sudarys investicijų sutartis, kur jie įsikurs ir ar bus įgyvendinti visa numatyta apimtimi.

Valstybinę žemę bus galima nuomoti pigiau ar parduoti

Reikalavimus atitinkantis investuotojas galės būti visiškai arba iš dalies atleidžiamas nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Lengvata nebus taikoma valstybinei žemei, įtrauktai į laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.

Valstybinė žemė taip pat galės būti parduodama investuotojui, jeigu to nedraudžia kiti įstatymai. Įstatymuose numatytais atvejais be aukciono ar konkurso bus galima išnuomoti ir valstybės valdomų bendrovių žemę arba perleisti ją investuotojo nuosavybėn, kai sklypas gali būti efektyviai panaudotas naujai stambiai investicijai.

2025 m. duomenimis, vidutinis stambiam projektui išnuomotas arba subnuomotas valstybei priklausantis sklypas siekė 49,9 hektaro. Vidutinė Registrų centro skelbiama tokio sklypo vertė buvo 2,01 mln. eurų – iniciatorių skaičiavimu, apie 13 kartų mažiau nei per dešimtmetį numatomos darbo santykių mokesčių pajamos.

Nauja tvarka pradės veikti 2027 metų liepą

Už Investicijų įstatymo pakeitimus balsavo 98 Seimo nariai, vienas buvo prieš. Žemės įstatymo pataisas parėmė 101 parlamentaras. Abu priimti įstatymai įsigalios 2027 m. liepos 1 d., todėl iki šios datos investuotojams naujos žemės nuomos, pardavimo ir perdavimo sąlygos dar nebus taikomos.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Sprendimo sąlygos, balsavimo rezultatai, ekonominiai skaičiavimai ir įsigaliojimo data sutikrinti su paskelbtu Seimo pranešimu.

Patikros

Atskirtos 250 mln. eurų ir regioninė daugiau kaip 20 mln. eurų investicijų ribos.
Patikrinta, kad regioninė sąlyga netaikoma Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybė...
Ekonominiai rodikliai įvardyti kaip pataisų iniciatorių skaičiavimai, o ne pasiekti rezult...
Sutikrinti balsavimo rezultatai ir 2027 m. liepos 1 d. įsigaliojimo data.

Lietuvos Respublikos Seimo pranešimas, paskelbtas BNS Ieškoti nepriklausomo konteksto