Klaipėdos uostas stiprins NATO ir švariąją energetiką

Viešųjų paslaugų redakcija 2026-09-15 08:33 2 min. skaitymo

Klaipėdos uosto pramoniniai kranai, simbolizuojantys uosto infrastruktūros plėtrą ir modernizaciją.

Europos investicijų bankas (EIB) skiria 100 mln. eurų paskolą Klaipėdos uosto projektams, kurie vienu metu stiprins karinį mobilumą Baltijos regione ir švariosios energetikos infrastruktūrą. Dalis lėšų bus panaudota naujam Kruizinių laivų terminalui, pritaikomam ne tik civiliniams, bet ir NATO laivams.

Bendra numatomų projektų vertė siekia apie 201 mln. eurų, todėl EIB paskola padengs iki pusės jų išlaidų. Likusią finansavimo dalį planuojama užtikrinti Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis. Tai reiškia, kad paskola skirta ne vienam objektui, o platesniam uosto infrastruktūros projektų paketui.

Kruizinių laivų terminalas bus pritaikytas NATO laivams

Šiuo metu statomas Kruizinių laivų terminalas turės dvejopą paskirtį. Juo galės naudotis keleiviniai laivai, tačiau infrastruktūra bus pritaikyta ir sąjungininkų kariniams laivams priimti bei aptarnauti.

Klaipėdos uostas dėl savo geografinės padėties yra svarbus NATO operacijoms ir kariniam mobilumui Baltijos regione. Naujas terminalas turėtų sudaryti sąlygas efektyviau užtikrinti NATO laivų logistinį aptarnavimą. Praktinė projekto reikšmė – ta pati uosto infrastruktūra galės būti naudojama tiek civilinėms, tiek su sąjungininkų pajėgų judėjimu susijusioms reikmėms.

Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Tai yra vienas aiškiausių numatomo finansavimo terminų, nuo kurio priklausys, kada dvejopos paskirties infrastruktūra galės būti naudojama visa apimtimi.

Paskola bus skirta uosto elektrifikacijai ir vandeniliui

EIB finansavimas apims elektros tiekimo laivams nuo kranto infrastruktūrą. Tokia sistema leis uoste stovintiems laivams naudoti elektrą nuo kranto, o ne vien laivo variklius energijai gaminti. Taip uosto veikla bus siejama su taršos mažinimo ir švariosios energetikos infrastruktūros plėtra.

Klaipėdos uostas stiprins NATO ir švariąją energetiką

Į finansuojamų projektų sąrašą taip pat įtraukti žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo sprendimai, mažataršiai uosto laivai bei jūrinio vėjo energetikos plėtrai reikalingos krantinės. Numatyta lėšų ir uosto gilinimo darbams.

Šie projektai susiję su skirtingomis uosto funkcijomis: nuo laivų aptarnavimo ir taršos mažinimo iki infrastruktūros parengimo jūrinio vėjo energetikos plėtrai. Modernizuotos krantinės turėtų stiprinti Klaipėdos, kaip logistikos centro, vaidmenį.

Investicijos apima daugiau nei vieną infrastruktūros projektą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad finansavimas apima strategines Lietuvos ekonomikos, energetikos ir nacionalinio saugumo grandis. Jo vertinimu, projektų paketas apima dvejopos paskirties terminalą, krantinių elektrifikaciją ir kitus uosto konkurencingumą, tvarumą bei atsparumą stiprinančius sprendimus.

EIB viceprezidentas Karl Nehammer finansavimą sieja su Europos saugumo ir žaliosios pertvarkos kryptimis. Klaipėdos uostas yra Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo TEN-T dalis, todėl jo modernizavimas vertinamas ne tik kaip vietos infrastruktūros plėtra.

Artimiausias patvirtintas projekto etapas – tęsiama Kruizinių laivų terminalo statyba, kurią numatoma baigti iki 2027 metų pabaigos. Kitų finansuojamų projektų atskiri įgyvendinimo terminai šiuo metu nepateikti.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Patikrinti finansavimo dydis, projektų paskirtis ir numatomas Kruizinių laivų terminalo užbaigimo terminas.

Patikros

Sutikrinta 100 mln. eurų EIB paskolos suma ir bendra apie 201 mln. eurų projektų vertė.
Atskirti kariniam mobilumui skirti sprendimai nuo švariosios energetikos projektų.
Patikrinta, kad Kruizinių laivų terminalą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.
Patikrintos ELTA pranešime nurodytos Karl Nehammerio ir Algio Latako citatos.

ELTA Patikrinti platesnį kontekstą