Kaip pasirinkti hortenzijas ir prižiūrėti jas rudenį? Kalbiname aplinkos dizaino specialistę Sigitą

Vasaros pabaigoje hortenzijos tampa vienu ryškiausių sodo akcentų. Tačiau tam, kad hortenzijos džiugintų įspūdingu žiedynu, svarbu, kas augalas gerai jaustųsi jam parinktoje vietoje. Apie skirtingas hortenzijų rūšis, tinkamiausią vietą ir svarbiausius rudens darbus kalbamės su aplinkos dizaino specialiste, kraštovaizdžio dizainere Sigita.

„Renkantis svarbiausia klausti ne, kuri hortenzija gražiausia, o kuri būtent mano sode atrodys gražiai ir po penkerių metų“, – pabrėžia Sigita Rudaminienė – „Žydinti Erdvė“.

Kodėl vasaros pabaiga yra tinkamas metas rinktis hortenzijas?

Sigita: Rugpjūtį ir ankstyvą rudenį aiškiai matyti tikroji žiedų spalva, žiedyno dydis, krūmo forma ir stiebų tvirtumas. Tuo metu lengviau palyginti veisles gyvai, o ne pasikliauti vien nuotraukomis. Hortenzijų žydėjimas dažnai tęsiasi iki rudens, dalies veislių žiedynai keičia spalvą, o palikti ant krūmo dekoratyvūs išlieka ir žiemą.

Nuo ko reikėtų pradėti renkantis hortenziją?

Sigita: Pirmiausia įvertinčiau vietą: kiek joje saulės, ar dirva išlaiko drėgmę, ar sklypas apsaugotas nuo vėjo ir kiek erdvės augalas turės po kelerių metų. Vienos hortenzijos gerai auga saulėje, kitoms reikia dalinio pavėsio. Skiriasi ir genėjimas: vienos žydi ant naujų, kitos – ant ankstesnių metų ūglių. Netinkamai pasirinkus vietą arba genėjimo laiką, augalas gali silpnai augti ar visai nežydėti.

Kuri hortenzija būtų universaliausias pasirinkimas Lietuvos sodui?

Sigita: Dažniausiai rekomenduočiau šluotelinę hortenziją (Hydrangea paniculata). Ji atspari, patikima ir ilgai žydi. Kūgio formos žiedynai paprastai prasiskleidžia balti ar žalsvi, o vasaros pabaigoje daugelio veislių pradeda rausvėti.

Šluotelinei hortenzijai tinka saulė arba lengvas dalinis pavėsis, tačiau saulėtoje vietoje dirva turi būti derlinga ir pakankamai drėgna. Visiškai sausa ir kaitri vieta jai netiks.

Didesnes šluotelines hortenzijas galima sodinti kaip soliterus, formuoti laisvą gyvatvorę ar kurti kelių vienodos veislės augalų masyvą. Kompaktiškos veislės tinka gėlynams, vietoms prie terasos ir dideliems vazonams. Iš didesnių veislių verta žinoti ‘Limelight’, ‘Vanille Fraise’, ‘Phantom’ ir ‘Pinky Winky’, o mažesnėms erdvėms tinka ‘Little Lime’ ar ‘Bobo’.

Šios hortenzijos žydi ant einamųjų metų ūglių, todėl genimos ankstyvą pavasarį. Stiprus genėjimas skatina didesnius, bet retesnius žiedynus, o genint silpniau žiedų paprastai būna daugiau, tik jie smulkesni.

Ką rinktis daliniam pavėsiui, jei norisi didelių baltų žiedų?

Sigita: Tiktų šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens). Klasikinė ‘Annabelle’ išsiskiria didžiuliais rutulio formos žiedynais. Ji gerai jaučiasi daliniame pavėsyje arba vietoje su rytine saule, derlingoje ir drėgmę išlaikančioje dirvoje. Saulėje taip pat gali augti, tačiau tuomet reikės daugiau vandens.

Šviesiosios hortenzijos ypač gražiai atrodo didesnėmis grupėmis. ‘Strong Annabelle’ arba ‘Incrediball’ veislės vertinamos dėl tvirtesnių stiebų, nes klasikinės ‘Annabelle’ šakos po stipraus lietaus kartais išlinksta nuo sunkių žiedynų.

Šviesiąsias hortenzijas galima gana stipriai genėti ankstyvą pavasarį, nes žiedai formuojasi ant naujų ūglių.

O jeigu svajojama apie mėlynus, violetinius ar ryškiai rausvus žiedus?

Sigita: Tuomet žvilgsnis krypsta į didžialapes hortenzijas (Hydrangea macrophylla). Jos įspūdingos, tačiau Lietuvos sąlygomis reiklesnės, žiemai jas reikėtų pridengti. Reikia šiltos, nuo vėjo apsaugotos vietos su rytine ar vakarine saule, bet be kaitrios vidurdienio saulės. Jos tinka reprezentaciniams gėlynams prie namo ar terasos ir dideliems vazonams, kuriuos žiemą galima perkelti į šiltesnę vietą.

Svarbiausia prisiminti, kad daug klasikinių didžialapių hortenzijų žiedus formuoja ant ankstesnių metų ūglių. Rudenį ar pavasarį nukirpus visą krūmą, galima pašalinti ir būsimus žiedus.

Remontantinės veislės, pavyzdžiui, ‘Endless Summer’ ar ‘Forever & Ever’ serijos, gali žydėti ir ant naujų ūglių, todėl yra atlaidesnės. Taip pat verta žinoti, kad mėlyna žiedų spalva priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo dirvožemio sąlygų.

Kuri rūšis sode graži ne tik dėl žiedų?

Sigita: Ąžuolalapė hortenzija (Hydrangea quercifolia) dekoratyvi visą sezoną. Jos lapai primena ąžuolo lapus, vasarą pasirodo balti kūgio formos žiedynai, o rudenį lapija nusidažo raudonais, bronziniais ir purpuriniais tonais.

Ji tinka mišriems krūmų masyvams, natūralistiniams gėlynams ar kaip išskirtinis soliteras. Vis dėlto jai reikia šiltos, nuo šaltų vėjų apsaugotos vietos. ‘Snowflake’, ‘Snow Queen’, ‘Alice’ ir kompaktiškesnė ‘Pee Wee’ – kelios veislės, į kurias verta atkreipti dėmesį.

Ąžuolalapės hortenzijos stipriai genėti nereikia. Pavasarį pakanka pašalinti nušalusias ir pažeistas šakas. Jei krūmą būtina mažinti, geriausia tai daryti po žydėjimo.

Ką pasiūlytumėte natūralistiniam arba mažesniam sodui?

Sigita: Kalninė hortenzija (Hydrangea serrata) yra subtilesnė už didžialapę – dažniausiai mažesnė, lengvesnė, plokščiais žiedynais. Jai tinka dalinis pavėsis, rytinė saulė, nuo vėjo apsaugota vieta ir drėgna, bet neužmirkstanti dirva.

Ji gražiai atrodo miško charakterio, japoniškos estetikos ar natūralistiniuose želdiniuose. ‘Bluebird’, ‘Grayswood’ ir ‘Preziosa’ išsiskiria įdomiais, sezono metu kintančiais atspalviais.

Kalnines hortenzijas reikia genėti saikingai, nes dauguma jų žydi ant ankstesnių metų ūglių.

Ar yra hortenzija pavėsingai sienai arba tvorai?

Sigita: Taip – laipiojančioji hortenzija (Hydrangea anomala subsp. petiolaris). Tai prie atramų orinėmis šaknimis besikabinantis vijoklis, tinkamas šiaurinei ar rytinei sienai, tvirtai tvorai, mūrui arba didelio medžio kamienui apželdinti.

Pradžioje ji auga gana lėtai, tačiau vėliau tampa didelė ir sunki, todėl atrama turi būti patikima. Genėti reikėtų minimaliai, o dydį koreguoti iškart po žydėjimo. Margalapė ‘Miranda’ suteikia papildomo dekoratyvumo.

Ar galima pasirinkimą apibendrinti labai trumpai?

Sigita: Patikimiausiam ir universaliausiam variantui rinkčiausi šluotelinę hortenziją. Daliniam pavėsiui ir dideliems baltiems žiedams – šviesiąją. Ryškioms mėlynoms, violetinėms ar rausvoms spalvoms apsaugotoje vietoje – didžialapę. Įspūdingai rudens lapijai – ąžuolalapę. Subtiliam natūralistiniam vaizdui – kalninę, o pavėsingai sienai ar tvirtai tvorai – laipiojančiąją.

Hortenzijų priežiūra rudenį

Kokie svarbiausi hortenzijų priežiūros darbai rudenį?

Sigita: Svarbiausia padėti augalui ramiai užbaigti sezoną. Jei ruduo sausas, hortenziją reikia giliai palaistyti, ypač jeigu ji pasodinta šiemet. Dirva turi būti tolygiai drėgna, bet neužmirkusi. Laistyti verta tol, kol žemė dar neįšalusi ir augalas gali pasisavinti vandenį. Tai ypač svarbu saulėtoje vietoje augančioms ir vazonuose laikomoms hortenzijoms.

Ar rudenį hortenzijas dar reikia tręšti?

Sigita: Azotu rudenį tręšti nereikėtų. Jis skatintų naujų ūglių augimą, kurie nespėtų sumedėti ir būtų jautresni šalčiui. Gerai augančioms ir įsitvirtinusioms hortenzijoms papildomas rudeninis tręšimas dažniausiai apskritai nereikalingas. Daug naudingiau pasirūpinti dirvos drėgme ir mulču.

Kaip tinkamai mulčiuoti hortenzijas?

Sigita: Vėlyvą rudenį, dirvai atvėsus, aplink šaknų zoną galima paskleisti maždaug 5 centimetrų sluoksnį subrendusio komposto, smulkintos žievės ar kitos organinės medžiagos. Mulčas padeda išlaikyti tolygesnę dirvos drėgmę ir temperatūrą.

Jo nereikėtų supilti prie pat stiebų – aplink krūmo pagrindą palikime nedidelį tarpą, kad nesikauptų perteklinė drėgmė ir augalas nepradėtų pūti.

Ar nužydėjusias hortenzijas rudenį reikėtų nukirpti?

Sigita: Nebūtinai. Nužydėjusius žiedynus galima palikti žiemai – jie suteikia sodui struktūros, o jautresnių didžialapių hortenzijų viršūnėse gali šiek tiek pridengti žemiau esančius pumpurus.

Šluotelines ir šviesiąsias hortenzijas patogiausia formuoti ankstyvą pavasarį. Didžialapių ir kalninių hortenzijų rudenį stipriai genėti negalima, nes ant senesnių ūglių jau gali būti kitų metų žiedpumpuriai. Ąžuolalapėms pakanka minimalaus sanitarinio genėjimo, o laipiojančiųjų dydis koreguojamas po žydėjimo.

Kurias hortenzijas verta papildomai apsaugoti žiemai?

Sigita: Pirmiausia jaunas, šiemet sodintas hortenzijas ir jautresnes didžialapes, kalnines bei ąžuolalapes. Joms ypač svarbi nuo vėjo apsaugota vieta ir pamulčiuota šaknų zona.

Atšiauresnėje vietoje ūglius galima lengvai pridengti eglišakėmis ar kvėpuojančia sodo danga, tačiau augalo nereikėtų sandariai apvynioti plastiku. Vazonines hortenzijas geriausia perkelti prie nuo vėjų apsaugotos namo sienos arba į vėsią, nešildomą patalpą, pasirūpinti drenažu ir neleisti šaknų gumului visiškai išdžiūti.

Ar ruduo tinkamas hortenzijoms sodinti?

Sigita: Taip, jeigu dirva dar šilta, neužmirkusi ir iki stipresnių šalčių likę laiko augalui įsišaknyti. Pasodinus reikia gausiai palaistyti ir pamulčiuoti.

Tačiau jautresnes didžialapes, kalnines ar ąžuolalapes hortenzijas atvirose, šaltesnėse vietose saugiau sodinti pavasarį. Rudenį sodinant svarbus ne vien kalendorius, bet ir konkrečios vietos mikroklimatas bei orų prognozė.

Kokia dažniausia klaida prižiūrint hortenzijas rudenį?

Sigita: Skubėjimas viską nukirpti ir „sutvarkyti“. Nežinant, ant kokių ūglių žydi konkreti hortenzija, vienu genėjimu galima pašalinti visus kitų metų žiedus. Kita dažna klaida – po sauso rudens palikti augalą žiemoti visiškai išdžiūvusioje dirvoje.

Todėl pirmiausia išsiaiškinkime hortenzijos rūšį, stebėkime dirvos drėgmę ir didesnius formavimo darbus palikime tinkamam metui.

Ką norėtumėte palinkėti žmonėms, kurie tik pradeda auginti hortenzijas?

Sigita: Nesirinkite augalo vien dėl vienos gražios vasaros nuotraukos. Įvertinkite saulę, drėgmę, vėją, būsimo krūmo dydį ir tai, kiek priežiūros galėsite skirti. Tinkamai parinkta hortenzija nėra kaprizinga – ji tampa ilgalaike sodo struktūros dalimi.

Būtent tokį požiūrį taikau ir kurdama aplinką Vilniuje: augalas parenkamas vietai, o ne vieta augalui. 

Sigitą galima sekti Instagram paskyroje – @zydinti.erdve