Jaunųjų ūkininkų liko perpus mažiau: regionams trūksta pamainos

Ūkininkas rūpestingai apžiūri savo augančius pasėlius žaliuojančiame lauke dienos metu.

Per penkiolika metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo nuo 41 496 iki mažiau nei 20 tūkst. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pateiktais duomenimis, jų skaičius susitraukė daugiau kaip 52 proc.

Jaunieji ūkininkai dabar sudaro 13,3 proc. visų valdų valdytojų, o pensinio amžiaus valdytojų yra beveik tris kartus daugiau. Ši proporcija rodo ryškų kartų disbalansą, tačiau savaime neįrodo, kad tokiu pačiu mastu sumažėjo žemės ūkio gamyba ar apsirūpinimas maistu.

Tekstą parengė „Ulteh“ redakcija pagal Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos informaciją, paskelbtą BNS. Šaltinio medžiagoje nenurodyti tikslūs statistikos ataskaitiniai metai ir jaunajam ūkininkui taikyta amžiaus riba.

Per 15 metų – daugiau kaip 52 proc. mažiau jaunųjų ūkininkų

Rodiklis Šaltinyje nurodyta reikšmė
Jaunųjų ūkininkų prieš 15 metų 41 496
Jaunųjų ūkininkų pastaraisiais metais Mažiau nei 20 000
Skaičiaus pokytis Daugiau kaip –52 proc.
Jaunųjų ūkininkų dalis tarp valdų valdytojų 13,3 proc.
Pensinio amžiaus valdytojų santykis Beveik 3 kartus daugiau

Skaičiai apibūdina ūkių valdytojų amžiaus struktūrą, o ne ūkių dydį, našumą ar pagaminamos produkcijos kiekį. Vis dėlto toks santykis kelia ilgalaikį klausimą, kas perims ūkius, investuos į jų plėtrą ir išlaikys ekonominę veiklą kaimo vietovėse.

Sąjungos vertinimu, kartų kaita tiesiogiai siejasi su regionų gyvybingumu. Ūkį kuriantis žmogus naudojasi vietos paslaugomis, perka techniką, samdo darbuotojus ir moka mokesčius. Jaunam žmogui pasitraukus arba negrįžus iš užsienio, regionas praranda galimą verslo kūrėją ir darbo vietas.

Pirmieji hektarai lieka sunkiausiai įveikiama kliūtimi

Viena didžiausių kliūčių pradedančiajam – žemės prieinamumas. Pagal šaltinyje aprašytą tvarką pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turi besiribojančių sklypų savininkai.

Tokia sistema palankesnė jau žemę valdantiems ūkininkams. Nuo nulio pradedantis žmogus, ypač nepaveldėjęs šeimos ūkio, neturi tokio pat pranašumo ir gali nerasti galimybės įsigyti pirmųjų hektarų.

„Negalime raginti jaunimo ateiti į žemės ūkį ir kartu palikti jį sistemoje, kurioje didžiausias pranašumas atsiranda tada, kai žemės jau turi“, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Jaunųjų ūkininkų liko perpus mažiau: regionams trūksta pamainos

Paramą gavo maždaug kas penktas pareiškėjas

Vienas pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų sulaukė 1 022 paraiškų. Jose prašyta daugiau kaip 61 mln. eurų, tačiau finansavimas skirtas 205 paraiškoms – maždaug 12,3 mln. eurų.

Taigi paramą gavo apie penktadalis pareiškėjų. Šis rezultatas rodo didesnę paklausą už turėtą finansavimą, bet neatskleidžia, kiek atmestų projektų neatitiko reikalavimų ir kiek jų liko už ribos vien dėl lėšų trūkumo.

Finansavimo problema platesnė už vieną paramos kvietimą. Pradedantieji dažnai neturi ilgos veiklos istorijos, sukaupto kapitalo ar bankui tinkamo užstato, nors didžiausių investicijų reikia būtent ūkio kūrimo pradžioje.

Sektorius prašo garantijų, paskolų ir žemės prieinamumo

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga siūlo kartų kaitą grįsti ilgalaike politika. Jos apimtyje įvardijamos veikiančios garantijos, lengvatinės paskolos, pirmųjų hektarų prieinamumas ir sklandesnis ūkių perdavimas jaunajai kartai.

Atskira kryptis – sąlygų sugrįžti sudarymas užsienyje patirties ir kapitalo sukaupusiems žmonėms. Sąjungos teigimu, kvietimas grįžti nebus veiksmingas be realios galimybės įsigyti žemės, finansuoti investicijas ir iš ūkio pajamų išlaikyti šeimą.

Susitikimo prašoma ne problemoms kartoti, o sprendimams sutarti

Sąjunga pabrėžia, kad ilgai kauptų kliūčių nepriskiria naujai darbą pradėjusiai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Ji kviečia Ministrą Pirmininką susitikti su jaunaisiais ūkininkais ir aptarti konkrečius kartų kaitos sprendimus.

„Norime kalbėti apie sprendimus – ką galime pakeisti, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti, įsitvirtinti ir savo ateitį kurti Lietuvoje“, – teigia V. Buivydas. Susitikimo data ir būsimi Vyriausybės įsipareigojimai šaltinyje dar nenurodyti.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Ulteh redakcija

Ulteh redakcija

Ulteh redakcija atsako už Ulteh publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų