Jano Bułhako Vilnius: miestas tarp architektūros ir griuvėsių

Senas apleistas pastatas Vilniuje, apsuptas sovietinės architektūros daugiabučių namų kvartalų.

2026 m. spalio 7 d. 17.30 val. Signatarų namų Galerijoje Vilniuje atidaroma nemokama paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“. Lietuvos nacionalinis muziejus joje pristatys du XX a. pirmosios pusės miesto vaizdus: architektūrinį Vilnių ir karo nuniokotą sostinę. Paroda skirta fotografo 150-osioms gimimo metinėms. Norintiems suprasti, kaip keitėsi miestas, fotografijos siūlo progą žvelgti į jo praeitį per konkrečius vaizdus.

Parengė „Ulteh“ redakcija, 2026 m. spalio 6 d.

Kodėl vieno miesto fotografijos pasakoja dvi istorijas

Architektūros fotografijoje pastatas gali atrodyti kaip ilgalaikis miesto ženklas. Karo nuniokoto miesto vaizde tas pats žvilgsnis į gatves ir pastatus primena, kad miesto pavidalas nėra pastovus. Būtent šių dviejų perspektyvų sugretinimas sudaro būsimos parodos pagrindą.

Toks sugretinimas padeda pastebėti daugiau nei pavienį objektą. Nuotraukoje svarbu, kur stovi pastatai, kaip atsiveria gatvė, kokią erdvę užima aikštė ar kiemas. Kai rodomi ir griuvėsiai, žiūrovas gali klausti, kuri miesto aplinkos dalis buvo prarasta, o kuri išliko atpažįstama. Atsakymas priklauso nuo konkrečios fotografijos, todėl verta įsižiūrėti į kiekvieną vaizdą atskirai.

Parodos pavadinimas „Tarp šviesos ir griuvėsių“ nurodo šį kontrastą, tačiau nuotraukų nereikėtų skaityti kaip paprasto pasakojimo apie miestą „prieš“ ir „po“. XX a. pirmosios pusės Vilnius keitėsi ilgą laiką, o viena ekspozicija negali parodyti visų jo gyventojų patirčių. Fotografijos leidžia nagrinėti matomą miesto aplinką ir kartu primena apie tai, kas liko už kadro.

Ką fotografija išsaugo miesto atminčiai

Istorinė fotografija fiksuoja konkrečiu momentu matomus dalykus: pastato išorę, gatvės perspektyvą, šviesą ir erdvės būklę. Dėl to ji gali būti naudinga mėginant suprasti, kaip kadaise atrodė pažįstama vieta. Fotografijose matomus architektūros bruožus žiūrovas gali palyginti su šiandieniniu Vilniumi, net jei pats pastatas ar jo aplinka vėliau pasikeitė.

Kartu fotografija yra pasirinktas vaizdas. Fotografas nusprendžia, kur nukreipti kamerą ir ką palikti kadro pakraštyje. Vaizdas gali tiksliai rodyti vieną gatvės kampą, bet nepaaiškinti, kaip tuo metu atrodė visas rajonas arba ką išgyveno jame gyvenę žmonės. Todėl fotografijas verta laikyti istorijos šaltiniais, kuriuos reikia skaityti atidžiai, o ne išsamiu miesto metraščiu.

Jano Bułhako Vilnius: miestas tarp architektūros ir griuvėsių

Tai ypač svarbu žvelgiant į karo nuniokotą sostinę. Griuvėsiai liudija fizinį sunaikinimą, tačiau vien iš jų vaizdo neįmanoma nustatyti visų konkrečios vietos istorinių aplinkybių. Parodoje galima pradėti nuo to, kas matoma: pastatų būklės, gatvės sandaros, miesto erdvės. Tolesniam vietos istorijos aiškinimui praverčia fotografijų datos, vietų pavadinimai ir kiti ekspozicijoje pateikiami duomenys.

Kaip žiūrėti į Jano Bułhako Vilnių

Jano Bułhako fotografijos kviečia atkreipti dėmesį į miesto vaizdo sandarą. Žvelgiant į architektūrinį kadrą galima ieškoti orientyrų: bokšto, pastato silueto, gatvės krypties. Griuvėsių vaizde verta klausti, ar atpažįstama vieta ir kurios jos dalys pasikeitusios. Tokie klausimai padeda susieti istorinį vaizdą su dabartinio miesto patirtimi.

Naudinga atskirti tai, ką galima tiesiogiai pamatyti, nuo to, ką apie vaizdą norisi numanyti. Nuotrauka gali rodyti apgadintą pastatą, tačiau be papildomo paaiškinimo ne visada pasakys, kada jis nukentėjo ar kas įvyko vėliau. Tas pats galioja ir architektūros vaizdams: tvarkingai įrėmintas fasadas nebūtinai atspindi visos aplinkinės teritorijos būklę.

Parodos vertė slypi galimybėje šiuos vaizdus nagrinėti greta. Architektūrinis Vilnius leidžia pamatyti miesto formas, o karo nuniokotos sostinės fotografijos parodo, kaip pažeidžiama gali būti ta pati aplinka. Žiūrovui nereikia iš anksto pažinoti kiekvienos gatvės: pakanka pradėti nuo matomų detalių ir ekspozicijoje pateikiamos informacijos.

Kada ir kur apsilankyti

Paroda Signatarų namų Galerijoje atidaroma rytoj, spalio 7 d., 17.30 val. Įėjimas nemokamas. Lietuvos nacionalinis muziejus nurodo, kad ji skirta Jano Bułhako 150-osioms gimimo metinėms. Tai pirmoji naujoje Galerijos erdvėje pristatoma muziejaus fotografijos kolekcijos paroda.

Planuojantiems apsilankyti po atidarymo verta pasitikrinti darbo laiką ir parodos pabaigos datą Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime. Atvykus į ekspoziciją, fotografijų aprašai padės susieti matomą vietą su jos istoriniu laiku.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinis muziejus

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Kultūros redakcija

Kultūros redakcija

„Ulteh“ kultūros redakcija atsakingai kuruoja svarbiausius meno, literatūros ir pramogų pasaulio įvykius. Mūsų komanda nuodugniai tikrina faktus, analizuoja kultūrinius procesus ir užtikrina objektyvų informacijos pateikimą skaitytojams. Siekiame išlaikyti aukščiausius žurnalistikos standartus, pateikdami patikimas naujienas bei įžvalgas apie renginius Lietuvoje ir užsienyje. Esame įsipareigoję puoselėti kultūrinį dialogą ir suteikti auditorijai tikslią, aktualią bei profesionaliai parengtą informaciją apie tai, kas formuoja mūsų laikmečio estetinį ir intelektualinį veidą

Daugiau istorijų