Brangesnė energija gali pasiekti maisto kainas: kada?

Verslo ir pinigų redakcija 2026-10-06 08:11 3 min. skaitymo

Besišypsantis vyras su mėlynu švarku ir dryžuotais marškiniais, stovintis šviesioje šiuolaikiškoje biuro erdvėje.

Parengė „Ulteh“ redakcija pagal ELTA paskelbtą „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico komentarą.

Didesnės energijos sąnaudos ilgainiui gali atsispindėti maisto, kitų prekių ir paslaugų kainose. Tačiau, kaip pabrėžia Žygimantas Mauricas, Lietuvos pirkėjai maisto kainų šuolio kol kas nejaučia. Jo aprašoma platesnė infliacijos banga yra rizika, o ne jau patvirtintas kainų pokytis visose išlaidų grupėse.

Energijos kaina pirmiausia didina verslo sąnaudas

Maurico teigimu, euro zonoje šiuo metu ryškiausiai matomas energetinių prekių brangimas. Maisto kainos ten dar beveik neauga, kitų prekių kainų augimas tik pradeda spartėti, o paslaugų kainose tokio ryškaus šuolio nematyti. Lietuvoje kai kurių maisto produktų kainų pokytis, pasak ekonomisto, yra net neigiamas.

Tai paaiškina, kodėl didesnė energijos kaina nebūtinai iš karto matoma parduotuvėje. Energija naudojama gamyboje, transporte, logistikoje ir prekyboje. Jei ji ilgiau išlieka brangi, įmonės gali dalį padidėjusių sąnaudų įtraukti į galutines kainas. Kiek ir kaip greitai tai nutiktų, iš pateikto komentaro nustatyti negalima.

Ekonomistas nurodo, kad platesni maisto kainų indeksai jau rodo spaudimą kainoms kilti. Vis dėlto toks signalas dar nereiškia, kad konkretūs produktai Lietuvos parduotuvėse būtinai pabrangs. Gyventojui svarbus skirtumas yra tarp ankstyvo sąnaudų spaudimo ir jau užfiksuoto kainos pokyčio.

Maistas ir paslaugos gali brangti vėliau

Mauricas primena 2021–2022 m. laikotarpį: tuomet energijos kainos kilo pirmos, o jų poveikis vėliau persidavė maistui, kitoms prekėms ir paslaugoms. Ši patirtis padeda suprasti galimą kainų augimo eigą, bet neįrodo, kad ji pasikartos tokiu pat mastu ar tempu.

Kitas galimas veiksnys yra atlyginimai. Ilgiau kylant kainoms, darbuotojai gali siekti didesnio darbo užmokesčio, o įmonėms tai reikštų papildomas sąnaudas. Mauricas atkreipia dėmesį į spaudimą atlyginimams Vakarų Europoje: jo teigimu, tam įtakos turi ir kolektyviniai susitarimai. Tačiau komentaras nepateikia pagrindo teigti, kad dėl šio veiksnio Lietuvos paslaugų kainos jau kyla.

Namų ūkiams galimas poveikis būtų dvejopas: pabrangus prekėms ir paslaugoms, mažėtų perkamoji galia, o pakilus kintamoms palūkanoms, didėtų dalies būsto paskolų įmokos. Pastarasis poveikis priklausytų nuo konkrečios paskolos sąlygų ir palūkanų pokyčio.

Kainų augimo trukmė priklausys nuo tolesnių pokyčių

Maurico aprašytos grandinės pradžia yra energijos brangimas. Ar sąnaudų spaudimas išplistų ir išsilaikytų, priklausytų nuo to, kiek ilgai energijos kainos liktų aukštos ir ar padidėjusios verslo sąnaudos pasiektų vartotojus. Komentare nėra pateikta datos, kada platesnė infliacijos banga turėtų prasidėti ar baigtis. Todėl 2021–2022 m. patirtis čia yra galimo scenarijaus paaiškinimas, o ne dabartinio kainų augimo trukmės prognozė.

EURIBOR lūkestis nėra palūkanų prognozės garantija

Komentare Mauricas teigia, kad finansų rinkų lūkesčiai dėl EURIBOR pasislinko aukštyn: vietoj anksčiau tikėtos mažesnės nei 3 proc. ribos svarstoma galimybė viršyti 3 proc. ir priartėti prie 3,5 proc. Tai yra jo aprašytas rinkos lūkestis, ne patvirtintas būsimas EURIBOR dydis.

Jei toks scenarijus išsipildytų, brangesnis skolinimasis galėtų mažinti vartojimo ir investicijų galimybes. Tačiau pateiktame šaltinio tekste nenurodyta komentaro paskelbimo data, todėl jo frazių „pavasarį“ ir „kitų metų pradžioje“ negalima patikimai susieti su konkrečiu 2026 m. terminu. Vertinant, ar prognozė pildosi, svarbu stebėti faktinius Lietuvos infliacijos rodiklius, maisto bei paslaugų kainų pokyčius ir EURIBOR.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir vertinimo ribos

Straipsnyje atskirti Maurico aprašyti kainų pokyčiai nuo galimų tolesnių infliacijos ir palūkanų scenarijų.

Patikros

Šaltinyje nurodyta, kad Lietuvos gyventojai maisto kainų šuolio kol kas nejaučia.
Maisto, kitų prekių ir paslaugų brangimas pateikiamas kaip galimas užsitęsusio energijos b...
3–3,5 proc. EURIBOR intervalas šaltinyje aprašytas kaip rinkos lūkestis, o ne patvirtinta...
Pateiktame šaltinio tekste nėra paskelbimo datos, todėl santykiniai laiko nurodymai nesusi...

ELTA: Žygimanto Maurico komentaras Ieškoti naujausių infliacijos duomenų